21 mėnuo ir Kalėdų Senelis Nr. 1

Vaivai 21 mėnesių sukakties proga tėvelio darbas užsakė Kalėdų Senelio šventę. Pradžioj pamačiusi neaiškią asmenybę Vaiva patempė lūpą ir įsikniaubė mamai į pažastį. Bet pamažu apsiprato, o kai iš lagamino nykštukas ėmė traukti pliušinius žaislus ir sekti pasaką, mergytė visai atsipalaidavo. Tiesa, žaidimų su visais žaisti nėjo, bet savo dovanos labai laukė ir džiaugsmingai išsipakavus apsikabino mažą geltoną drambliuką. Drambliukas laikė du ledinukus ant pagaliuko, tai vieną Vaiva paprašė išlupt, o kitą padavė mamai, sakydama "Koko", suprask - Kosto. O po to Vaiva apsivalgė saldainiais. Šokoladiniais. Tiek ji jų privalgė, kad nebetilpo, bet vis tiek vis dar taikėsi nugriebt, išsivyniot, prakąst ir numest. Tikras balius.

Pagrindinis Vaivos žodis dabar yra "pati". Ypač tai galioja apsirengimui. Ji nuolat ką nors nusirengia, apsirengia, pasimatuoja, vėl nusirengia ir taip be galo. Ypač dažnai Vaiva keičia batus, kol finale lieka strikinėt basa ir nė už ką nesutinka nors kojinių apsimauti. Mergytė puikiai žino kuris drabužėlis kieno. Ypač gerai išvardina džiūstančių skalbinių savininkus:
- Mamani (mamos), leli (tėvelio), Koko (Kosto), Vava (Vaivos), čiute (močiutės).
Ir eidama miegot ištisai visus namiškius vardina panašia tvarka, tada keletą kartų sudainuoja "Ate" dainelę iš "Strazdanėlių" repertuaro, dar ką nors saviško, pamyluoja dramblius ir šunį, o tada pareiškia "sss" arba "a-a", dėl ko būna nunešama ant puoduko. Ir vėl viskas iš pradžios - visus išvardinam, viską padainuojam, dramblius ir šunį pamyluojam, kol galų gale miegas ir močiutė mergytę įveikia...
Mūsų mergytė labai mandagi. Ką nors gavusi visada labai aiškiai pasako "ačiū". Tai tinka ir šaukštui košei valgyt, ir žaislui, paduotam iš dėžės, ir piršinėms užmautoms ant rankytės.
Vienas iš smagiausių užsiėmimų, iš karto po persirenginėjimo, žinoma, yra plauti indus. Neabejotinai kartu išplaunamas ir pilvas, kėdė ir grindys po ja, tik jau mamos rankomis.
Mes abi su Vaiva atradom naminį plastiliną. Pagaminau nemaža porciją, vis minkom ir lipdom ir abiem smagu. O broliai parodė, kaip žaist su lego kaladėlėm. Tai stato mergytė nesustodama, o nusičiupus Kosto sumeistrautą šautuvą sako "pf". Matyt pati nesupranta kas ir kaip, bet jei Kostas taip daro, tai ir jai būtinai reikia. Ir iš viso - Kostas pats geriausias žaidimų draugas. Kaip gera man į juos žiūrėt, kai jie iš tiesų gražiai dviese žaidžia, arba va taip susikibę už rankų bėga pažiūrėt Kalėdų eglutės...

20 mėnesių, pienas ir Alytus

20 mėnesių mūsų Vaivutė labai judri, smalsi, drąsi, bet atsargi. Lipa visur, kur tik lipa brolis, bet jei mato, kad nelabai jai sekasi, tai iš karto garsiai prašo pagalbos. Laiptais ir užlipa, ir nulipa pati, bet dėl visa ko dar būnam šalia, nes na vis tiek nykštukui milžino laiptais lipant nutinka netikėtumų. Vaiva labai valgus vaikas, žandai net plyšta. Ji pavalgo, paskui paužkandžiauja, paskui dar pavalgo ir vėl paužkandžiauja. Smagiausia ir skaniausia valgyt vakarais, matyt todėl prieš pusryčius protestuoja. Viską Vaivutė valgo pati, seilinuko neuždėsi nė už ką, na o dėl maitinimo kėdutės staliuko dar kažkaip susitariam, nors labiau nori laistyt, pilstyt ir košę trint ant bendro stalo. Taip gerai pavalgiusi mažulė nenori persirengt, nors visas pilvas šlapias ir spalvotas nuo maisto įvairovės.

Vaivutė dabar nuolat treniruojasi pilstyti iš vieno indo į kitą. Matyt pramuša močiutės chemikės genai. Žinoma, finale pilstomo skysčio praktiškai nebelieka, nes jis susigeria arba į drabužius, arba į grindų skudurą. Vaivai patinka pliušiniai žaislai. Jei randa kokį naują, tai būtinai pamyluoja, pasūpuoja, caca padaro ir net pabučiuoja. O pastaruoju metu keletą kartų pamačiusi TV reklamą, kur figūruoja pliušinis meškinas, net apsiverkia, kaip nori iš televizoriaus ekrano jį paimt. Gerai, kad greit nusiramina gavusi savo meškiną ar dramblį. 

Vaiva kai supyksta, tai trenkia. Bet iš karto puola atsiprašinėti, bučiuoti ir glostyti "caca". Ir kaip ant tokios supyksi... 

Vaiva, kaip ir Kostas, mėgsta dainuoti. Vis ką nors niūniuoja pati sau viena. Kuo toliau, tuo dažniau pagaunu žinomos melodijos intonacijas. Jos dažniausiai iš "Strazdanėlių" repertuaro arba mano dainuojamų liaudies dainų. Bet pati mėgstamiausia yra "Ate" iš "Strazdanėlių" atsisveikinimo. Šitą ne tik gerai intonuoja, bet dar ir mamai liepia būtinai ranka mojuoti ir kartu dainuoti. O tik suskambus linksmesnei muzikai Vaiva ima šokti - ir linguoja, ir sukasi, ir straksi. 

Kaip tik per 20 mėnesių sukaktį, Vaivai teko atsisveikinti su mamos pienuku. Ir viskas per Kostą, kuris rimtai sunegalavo ir išvažiavo į ligoninę. Su mama, žinoma. Tai kad jau vis tiek Vaivutė keturias paras prabuvo be mamos ir pieno, tai užtvirtinimui močiutė dar trim išsivežė į Alytų pas gimines. Ten merginos puikiai pailsėjo, gavo begalę jaukaus dėmesio ir smagių įspūdžių, bet grįžusi mergina kaip plėšė mamos iškirptę, taip plėšia. Kol kas pavyksta nukreipti dėmesį į maistą ar gėrimą, bet reikia pasistengt. Tikėkimės kad šitas periodas pasibaigs greit, neskausmingai ir galutinai. 

Dramblys

Vaiva dramblį nusižiūrėjo dar "Strazdanėlių" stovyklėlėje vasarą. Nors jis buvo skirtas pamokėlėms, kur buvus kur nebuvus nusičiupdavo ir labai nenorėdavo atiduoti. Nuo rudens pradėjus lankyti mokyklėlę, meilė drambliui pasirodė tokia pat stipri kaip ir stovyklėlėje. Tik dramblys ant lentynos, tuoj ir Vaiva prie tos lentynos. Tiesiog kaip toj mįslėj "kabo kabikas, tupi tupikas, jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų".
 Ir čia nutiko stebuklas. Pastatau mašiną prie parduotuvės šalia buitinių konteinerių. Žiūriu, žolėj voliojasi dramblys. Pavargęs, šlapias, purvinas, be uodegos, bet TAS dramblys. Gūžtelėjau pečiais, nuėjau kur ėjusi. Grįžtu - o dramblys į mane įkyriai žiūri iš tos žolės. Nebuvo kur dėtis, įsimečiau į bagažinę. Vaiva miegojo, kai grįžusi namo įmečiau dramblį į kibirą mirkti su skalbimo priemonėm, bet kažkaip neapdairiai straubliu į viršų. Mergina atsibudusi kad užtaisė skandalą!
- Tiutiū, tiutiū! - rodė rankyte į kibirą, suprask - duok man dramblį.
Teko močiutei traukt dramblį, muilint, praust ir aiškint, kad šlapias, prausiasi. Kol dramblys prausėsi, Vaiva sėdėjo ir žiūrėjo. Bet tik buvo pasodintas ant kibiro nuvarvėti - vėl skandalas. Kol abi su močiute įtikinom, kad dramblys tikrai šlapias, kad neštis neišeina, kad reikia palaukt kol išdžius.
O nuo kito ryto dramblio mergina nebepaleido. Kai valgo - dramblys turi būti ant stalo, kai sėdi ant puoduko, dramblys irgi sėdi šalia ir miegot mergytė eina apsikabinusi dramblį. Neštųsi ir į lauką kartu, bet kol kas pavyksta įkalbėti, kad dramblys be batų, todėl palauks namie. O kad pliušinukas be uodegos ir kažin kokių aštrių dantų pakramtytas niekam nerūpi. Meilė iš pirmo žvilgsnio, ne kitaip.

Rankenos, jungikliai ir wc

Šią savaitę įvyko Vaivutės raidos šuolis, mat ji išmoko atidaryti ir uždaryti duris spausdama rankenas. O taip pat atrado šviesos jungtukus, tai dabar uždega lempą ir kad džiaugiasi, net rankytėm ploja. Ir dar ji pasiekė beždžionės lygį. Ne ūgiu, o supratimu, kad kėdę galima prisistumti ten, kur reikia, ir tik tada lipti ir siekti nelegalių objektų. Kartais tokie siekimai baigiasi bum ir beee, bet mergytės troškimo tyrinėti pasaulį tai nė kiek nesumažina. Dar vienas nuostabus traukos objektas šiom dienom yra klozetas. Na, kad labai reikia wc muiliuką nukrapštyt, tai čia suprantama. Bet vat susmulkinti mažais gabaliukais tualetinio popieriaus VISĄ ritinėlį, sumesti į wc, užkimšti, nuleisti vandenį ir ten makaluoti rankas iki pažastų savu laiku nebuvo sumąstęs net Kostas. Matyt toli eis mergina.

Dantys Nr. 14, 15, 16.

Tikrai nežinau, kada tiksliai tiksliai išdygo iltinukai nr. 14,15 ir 16, bet tikrai visi trys šiandien jau yra. Sunku buvo mažulei tiek dantų vienu kartu augintis...ir burnos rodyt mamai vardan revizijos jokio noro nėra.  Fiksuojam datą: 2014-09-26

Dantys Nr. 11, 12 ir 13.

Vaiva dantukus auginasi vis kokiai nors progai. Pavyzdžiui Nr. 11 išsiaugino vasaros atostogų proga Palangoje,  Nr. 12 - savo 17 mėnesiadienio. Na o  Nr. 13, pirmąjį iltinuką - tėvelio gimtadieniui. Nebloga dovanėlė komplekte su bemiege naktele.

Atostogos Palangoje 2014

Seniai jau buvo tos atostogos, todėl liko tik jų gaivus prisiminimas. Tiesą pasakius mes buvom prie jūros, o ne Palangoje, nes per 10 dienų taip ir nenuėjom nei iki Basanavičiaus g., nei iki Palangos tilto. Bet užtat kasdien, o kartais net ne po vieną kartą, ėjom į parką ančių ir gulbių šert. Tik kad jos buvo tokios prišertos, kad kartais net tingėjo batoną iš vandens griebt. Batonas buvo bene pagrindinis vaikų maistas per atostogas. Labai nesveika, bet labai praktiška. Ir save raminau, kad turbūt geriau nei sausainiai, riestainiai ir kitokie saldėsiai. Taigi batoną mažuliai šlamštė per abu žandus. Ir prie jūros, ir pakeliui, ir parke kartu su antim, ir per dūdų orkestro pasirodymus. Kostas maždaug 6 porcijas per dieną surydavo ledų - atseit taip grūdinomės. Na, irgi juk maistas.

Kostas labai norėjo maudytis, o Vaivai turbūt buvo per šalta, įmurkdyta grūdinimosi tikslais protestuodavo visa gerkle. Užtat turkštis jūrinėj šiltoj balutėj su kastuvėliu ir kibirėliu buvo jos stichija. Ir smėlio paplūdimys jai darė įspūdį kasdien - tik privažiuojam, iš karto veržiasi iš vežimėlio ir nori griūt į šiltą smėlį. O grįždama nuo jūros saldžiai užmigdavo su tuo pačiu batonu rankytėj. Gėris, ne kitaip.
Dar labai didelio pasisekimo sulaukė didžiulė bala kieme. Tik Vaiva pamato balą, jau į ją įsibridusi iki kelių. Pradžioj dar draudžiau, bandžiau nukreipt dėmesį, o paskui mečiau šitą beviltišką užsiėmimą - nuaunu batus, ir tegul sau grūdinasi basa. Juk to prie jūros iš esmės ir atvažiavom.

Balerina

Man patinka dukrytę rengti gražiai. Ir jai aptinka taip rengtis. Taip patinka, kad kartais net nusirengti nė už ką nenori. Taip ir užmiega mūsų balerina visa graži graži...

Dantys nr. 9 ir 10

Vaivai sunkiai, ilgai ir skausmingai, bet pagaliau išdygo pirmieji krūminukai apačioje. Fiksuojam datas: liepos 16 d. ir liepos 25 d.

16 mėnesių ir stovyklėlė

Vaivai 16 mėnesių stuktelėjo "Strazdanėlių" stovyklėlėje. Kol broliai ir tėvelis užsiiminėjo futbolu, krepšiniu, paspirtukais ir planuotomis pamokėlėmis, Vaiva įgyvendino savo planą. Mes su ja beveik nuolat leidom laiką ant medinių stačių laiptų, kur ji labai sparčiai tobulino alpinistinius įgūdžius. Pradžioj nė žingnio nežengusi be rankos, savaitės pabaigoje kabarojosi į viršų nė neatsisukdama pažiūrėti ar yra koks gaudytojas netoliese, o po reiklaus "m-m", t.y. "duok ranką", jei nesulaukdavo pagalbos, tai sukosi atbula ir rėpliodavo žemyn pati.

Kita nuostabi pramoga - 2-3-4 puodeliai su vandeniu ir 1-2 šaukšteliai. O jei dar kokios košės likutis ar sumuštinis netoli, tai iš viso užsiėmimo valandai. Ir papilsto mergina, ir pavalgo, ir apsilaisto, ir net išdžiūti suspėja. Kita pramoga - vaikiškos kėdutės. Jas Vaiva ir stumdė, ir ant jų lipo, ir sėdosi, ir stojosi. Aišku, be nesėkmingų kritimų ašarų irgi neapsiėjom. Ypatingą džiaugsmą mergytei kėlė mažutis šuniukas Lota, o katinas Kicius parodė nagus ir pravirkdė mažytę. Vaiva labai susidomėjosi stebėjo net 3 leliukus ir vis kėsinosi į jų žaislus. O dar labiau kėsinosi į vyresniųjų vaškines kreideles, klijus ir žirkles. Bet nėr to blogo, kas neišeitų į gera - Vaiva vietoj Kosto pirmąjį vakarą nuspalvino Liūtą, o tai brolis nesiteikė užsiimti tokia nereikšminga veikla, kai šalia buvo futbolo aikštė.  Visas naktis Vaiva stovyklėlėje miegojo nuostabiai, bet užtat dienom gavo charakteringo personažo pravardę, nes tikrai ištobulino piktuliuko grimasas ir net išmoko tvoti rankyte, kai jai kas nepatinka. Visa tai "nurašėm" sunkiam dantukų daiginimo periodui ir tikimės, kad mūsų Vaiva greit vėl taps šeimos šypsenėle.
Tiesa, laipiojimo laiptais įgūdžiai labai pravertė namie jau pirmąjį vakarą - mergina tik grįžusi užsikabarojo ant iki tol neįveikiamos kėdės bei - mano siaubui - klozeto!

Miegutis

 Man labai gražu, kai miega vaikai. Žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Ir ypač į Vaivutę, kuri naktį sugalvoja atsibusti ir nemiegoti kokias dvi valandas. Ir gali daryti ką nori - supti, žindyti, nešioti, dėtis į savo lovą, glostyti - niekas nepadeda. Galvojau, kad padės aklinai užtamsintas langas. Padėjo. Kokiom trim naktim. O toliau jau vėl kaip išeina. Užtat dienos miegelio ji nueina miegoti beveik bet kur ir bet kaip. Paskutinis atradimas - maitinimo kėdutė. Valgo valgo mažytė, rankioja rankioja trupiniukus, paskui nutyla. Atsisuki - ir va jums prašom: 

Sriuba ausy

Kostas serga nesustodamas nuo balandžio 5 dienos, taigi tuoj 3 mėnesiai. Virusus sąžiningai pasigauna ir Vaiva, bet infekcijos ją aplenkia. Dukrytei burnytėje yra du skausmingi kalniukai ties kruminukais. Prieš daugiau nei savaitę buvo raudona gerklė, bet išsigydėm namų priemonėm. Dėl visa ko gydytoja ausis patikrino, plaučiukus paklausė ir nieko blogo nepamatė. O maždaug po 5 dienų nuo vizito pas gydytoją, sulaukėm neramios nakties - kilnojimasis, besaikis žindimas, verkimas, nemiegojimas. Dentinox'as gelbėjo tik keliom minutem. Finale užmigo mergytė po ibuprofeno dozės. Diena irgi nerami, bet juk krūminukai dygsta. Kitą dieną Vaiva leido su močiute, o vakare grįžusi mama išklausė raportą, kad mergytė gerai valgė trintos sriubos su močiutės kepta duona. Sriubos radau ir ausy bei plaukuose, todėl vaiką išmudžiau ir paguldžiau. O kitą dieną trintos sriubos nevalgėm, bet vakare Vaivos ausy tą sriubą vėl radau. Tada jau tiesiai už vaiko ir į Santariškių klinikas, kur mano įtarimą patvirtino profesionalai - ausis pūliuoja. Temperatūros nebuvo. Jokių kitų požymių taip pat. Tai va kaip su tais dantim ir nemiegojimais būna...
Tik vienas geras dalykas iš tos ligos - panašu, kad prisijaukinom puoduką. Mergytei nuo antibiotikų sugedo pilvukas ir labai labai nuraudo užpakaliukas, todėl visi reikaliukai sauskelnėse skauda. Gal todėl mergytė nuolat sako "sss", kelia suknytę ir pati eina ieškot puoduko, o atsisėdusi rauna nuo kojyčių pėdkelnes ir bando užsimauti jas atgal pati. Tiesiog šventas atrakcionas ant puoduko. 

15 mėnesių

Laikas bėga kaip vanduo, atrodo tik ką 14 mėnesių įrašą rašiau... O mūsų mažulė tobulėja ne mažiau greitai. Ji jau sąmoningai sako "mama". Nors žodis labiau skirtas pienui, nei mano asmeniui, bet vis tiek labai malonu. Pieną ji dievina, ir galėtų vien juo gyva būti. Be to mažulė jau suprato kaip greitai jo gauti - įlendi mamai po marškinėliais, arba dar geriau - pradedi raut iškirptę, ir tave tuoj nuneša į siurbyklą.
Vaiva bando atkartoti kai kuriuos garsažodžius. Supam ją ir sakom "užčiu-užčiu-užčiu-čiū", o mažulė kartoja - "ciuciu". Kviečiam valgyti - einam "niam-niam", o ji kartoja "ma-mam". Einam į lauką "ate-ate" - mažulė nešasi savo batus, bando ropštis į vežimėlį, ten įsodinta kantriai laukia kol apsirengs kiti ir entuziastinagai kartoja "te-te". O kai rodau į tėvelį ir sakau "tete" - ji tik šypsosi ir nekartoja.

Vaiva atrado medinį arkliuką. Tėvelis ją pamokė užsilipti ir įsisupti, tai dabar supasi savarankiškai, bet reikalauja žiūrovų - be jų mažiau smagu.
Vaiva jau užsilipa ant visų sofų, lovų ir fotelių. Porą kartų skaudžiai nukrito, tai dabar sąžiningai lipa nuo jų guldamasi ant pilvuko ir leisdama kojytes žemyn atbulomis. Iš savo lovytės irgi išmoko išlipti, tiesa toje pusėje, kur žemiau nuleistas šonas ir dar tėvų lova pristumta. Tai naktį tik pajuntu "bum" ant savęs, ir žinau, kad jau kažkas pareikalaus pieno. Virtuvės kėdės dar neįveikiamos, bet noras užsilipti begalinis - stena, virkauja, koją kelia, pyksta, kol kas nors susipranta padėt ir kilsteli užpakaliuką. Dažniausiai susipranta Kostas. Tada tik spėk gaudyti jau abu krentančius...
Vaiva išmoko žavingai pykti - trypia kojytėm, riečiasi tilteliu ir garsiai rėkia. O iš Kosto išmoko spiegti. Smagiausia spiegti laiptinėje prie lifto. Tada spiegia abu vaikai duetu. Aš vis laukiu kol mus kas nors sugalvos iš šito daugiabučio iškeldint...
Žaislus Vaiva dažnai naudoja ne pagal paskirtį. Medinę dėlionę su džiaugsmu išardo, susikrauna į lėlių vežimėlį ir vežiojasi. Traukinuko vagonėlius išrūšiuoja ir talpiną į kokią nors dėžutę. Beje, dabar jai tyrinėjimo telpa-netelpa periodas. O pliušinius žaisliukus ir lėles aistringai pamylavusi nutrenkia ant grindų. Atskiras susidomėjimas yra pliušinių pelių nosys. Turim dvi peles skirtingų dydžių, ir abiejų nosys nuolat Vaivos burnoje. Nesibaigiantis susidomėjimo objektas yra  knygutės. Anksčiau nuolat nešusi, kad jai kas nors paskaitytų, dabar tyliai atsisėda ant grindų ir varto pati. Dar vienas nenusibostantis atrakcionas - jos pačios sauskelnių maišas. Tik nenužiūrėk, ir jau visas - VISAS! - išėmusi bei į krūvą ant grindų sudėjusi, ką spėjusi išardžiusi, ant galvos užsidėjusi ir paragavusi. Beje, Vaiva karts no karto pati atneša puoduką, bando nusirengt ir sako "ssss". Nors pasodinus rezultato paprastai nebūna, bet vaiko suvokimas vis tiek labai džiugina.
Dar Vaivai labai patinka matuotis batus. Savus krausto ir neša močiutei užmaut-numaut, įlipusi į brolio su visom šlepetėm liepia užsegt ir vaikšto visa patenkinta, o tėvelio batus tik pasimatuoja, bet paeit negali. Kur čia paeisi su valtimis ant kojų...
Vaiva birželio 24 d. išsiaugino dantuką Nr. 8, taigi dabar turi pilną 8 kandžiukų komplektą. Turbūt todėl ji pradėjo valgyti pati - ir su šaukštu košę bei sriubą kabina, ir su šakute mažus gabaliukus į burnytę dedasi, o jei kas netelpa, tada su pirštukais pasiima ir dar atgalia rankyte pagrūda. Tuo pačiu ir lūpytes nusivalo. Labai žavu, kai pakabina šaukštelį, pučia sudėjusi lūpytes ir tik tada taiko į burnytę. Aš niekaip neatsistebiu, kaip greitai vaikai išmoksta naudotis, atrodytų, milžinų įrankiais. Vaiva vis reikalauja gert iš puodelio. Na, duodu, bet prilaikau, kad nepaskęstų. O kartą mažulė puodelį nusičiupo pati, abiem rankytėm paėmė ir atsigėrė nei lašelio nenuvarvindama. Išsikovojo mergytė ir čia nepriklausomybę.

14 mėnesių

Pastarasis mėnuo buvo vien ligos ligelės. Visa šeima sirgom viens per kitą, Kostas labiausiai, o visus virusus iš jo pasigavo ir Vaiva. Mažoji karščiuoja rimtai, po 6 dienas 39C temperatūra, o jei kyla aukščiau, tai ir su traukulių užuomazgom. Tad pavasarį matėm tik pro 7 aukšto langą, gryno oro įkvėpdami tik pakeliui pas gydytojus. Taip ir žibutės pražydo ir nužydėjo, forzicijos pražydo ir nužydėjo, ievos pražydo ir nužydėjo, medžių lapai sužaliavo, žolė užaugo, na, bent alyvų žiedų pagaliau išėjom pažiūrėt normaliai, ne pro langą iš aukštybių. Ir pienės kai kurios pievoj dar geltonos, ne tik baltapūkės.
Vaivutė turbūt taip apsidžiaugė lauku ir oru, kad lygiai dieną prieš 14 mėnesiadienį dantuką Nr. 7 išsiaugino. Ir iš karto paaiškėjo, kodėl bent 3 dienas ji buvo nesuvaldoma ir neapsakomai verksminga.
Nors turiu pastebėti, kad jos charakteris jau pamažu skleidžiasi, ir ji vis labiau panašėja į aktyvųjį brolį. Mažulė išmoko riestis tilteliu, kai ją dar rengi, o ji tuo metu jau sumąsčiusi kitą veiklos planą. Žaidimų aikštelėje lipa visur kur gali ir dar šiek tiek. Kamuolys Vaivutei kelia neapsakomą susižavėjimą - ji jau pradeda mokytis mesti ir net bando spirti. Čiuožykla mergytei patinka, bet dar pageidauja pasilaikyti už mamos rankos. Va tik jautrumas užsigavimams jos kol kas labai tradiciškai mergaitiškas - tik truputį bum ir tada labai beee. Ir meilumo pareikalavimas paperkantis - eina į tave plačiai išskėstom rankytėm ir su šypsena nuo ausies iki ausies. Kaip tokios meilybės nepanešiosi? O kai dar galvytę ant peties prispaudžia, tai visi ir sutirpstam kaip kokie tirpukai.
Namuose Vaivą vadinam kraustuke. Nuostabus periodas, kai vaikas rausia ir meta ant grindų viską, ką tik pasiekia iš stalčių, spintų, spintelių, dėžių ir maišų. O įdomiausia, kad visas apsaugas mano vaikai įveikia greičiau nei aš pati.
Vaiva dabar skudurinė onutė - jai nuolat reikia nešiotis kokį nors skudurėlį ar drabužėlį ir jį dėtis sau tai ant kaklo, tai ant galvos. Ypač paklausios tėvelio kojinės. Man regis ji taip puošiasi.
Pats geriausias atrakcionas dabar yra katės Murzės dubenėlis su sausu maistu. Jei tik tylu, o apsidairius Vaivos nesimato, lekiu tiesiai į Murzės WC ir, žinoma, randu dukrytę šlapia rankove iki alkūnės su pasitenkinimu metančią sausiukus iš katės dubenėlio į bokalą su vandeniu. Matyt ji mano daranti katei mutinį (tokia suvalkietiška saldi šalta sriuba iš duonos ir džiovintų vaisių), tik visa bėda, kad mūsų "aristokatė" tokio maisto nepripažįsta.
Pati Vaiva visai metė valgyti. Galėtų, būtų gyva tik mamos pienu ir kąsniukais iš tėvų lėkščių grynai maisto tyrinėjimo tikslais, bet kad kraujo tyrimas reikalauja vaiką maitinti bent jau mėsa ir daržovėm. Įdomiausia, kad ji virkauja, zyzia, nelaiminga, bet pasodini valgyt - verkia, mojuoja rankytėm ir pyksta. O jei vis dėlto suimi rankytes ir įbruki šaukštą maisto į burnytę - nurimsta, kramto ir ryja. Bet tik priartėja naujas šaukštas ir vėl tas pats mojavimas, verkimas ir pykimas. Tokiu originaliu būdu Vaiva suvalgo normalią porciją ir tada nustoja zyzti ir virkauti. Bet tai koks malonumas taip vaiką kankint maistu...

Prosenelės lėlė

Mano vaikai žaidžia su keletu žaislų iš mano vaikystės - išsaugojau barškutį, keletą lėlių, plastmasinį dramblį, porą pliušinių meškinų, keletą loto, kubelių dėlionę ir net konstruktorių, iki kurio dar nė vienas nepriaugo. Bet iš istorinių žaislų įsimintiniausia yra lėlė, kuri tikrai vyresnė už mane ir ją Vaiva paveldėjo iš savo a. a. prosenelės Emilijos. Drabužėliai sutrūnijo, todėl aprengėm šiuolaikiškai, bet pati lėlė Vaivai patinka. Kažkodėl dažniausiai būtent ją pasisodina į vežimėlį ar patąso už plaukų. Pažiūrėsim kas bus kai paaugs. Vaiva paaugs, ne lėlė :)

13 mėnesių

13 mėnesių Vaivutė sutiko vis dar karščiuodama jau septintą dieną, bet užtat su prasikalusiu viršutiniu dantuku Nr. 6. Labai tikimės, kad tai jau ligos paskutinis pasispardymas ir nuo šiandien Vaivutė labai greitai sveiks. Nes nuo pirmojo gimtadienio šventės buvo gal tik viena diena, kai nereikėjo valyti varvančios nosies.
Nepaisant ligų, sukakus metukams Vaiva vos ne kasdien nustebina kokiu nors nauju pasiekimu, pastebėjimu, suvokimu.
Užmovė močiutė pirštines. Kitas vaikas būtų protestavęs ir nuo rankų lupęs, o Vaiva kad apsidžiaugė - "ka-ka" sako ir lanksto delniukus, taip pat, kaip kad mes su kempinėm-pirštinėm, kurių turim dvi - varlę ir ančiuką.
Vaiva labai džiaugiasi pamačiusi laikrodį, bando sakyti "tik-tak", bet išeina vis tiek "ka-ka".
Atrado Vaivutė magnetinę piešimo lentelę, tai dabar neša ir neša pripiešusi nuvalyt ir vėl piešia ir piešia.
Mūsų mergytė puikiai įvaldžiusi tvarkymosi meną. Tik atranda kokią servetėlę, kempinėlę ar šluostę, ir iš karto puola valyti grindų. Arba atranda atidarytą stalčių ir iš karto eina uždaryt.
Labai juokingai pradėjo mažulė kalbėti savo kalba - burbuliuoja kažką turbūt korėjietiškai, nes net ne visus garsus įvardint mums išeina. O iš baltiškų skiemenų populiariausi ne-ne, te-te, ma-ma ir labai panašus su dainingu "a": "aaa-te-te", "aaa-mam-mam", "aaa-ne-ne-ne". Gal sutapimai, bet mojuodama rankyte ate-ate ji sako "te-te", o sodinama valgyti į kėdutę sako "ma-ma-ma", kas panašu į "am". Knygutėje pamačiusi gaidį ar vištą sako "o-o-o". Prašydama pienuko tiesiog ir toliau šnopuoja kaip šuniukas. Labai meilu ir juokinga.

Vaivutė labai džiaugiasi Motiejaus ir Jurgio gimtadienio dovana - kartoninių kubų bokštu. Vis neša tą bokštą statyti tai mamai, tai močiutei, dėžutę naudoja išsiaiškinti kas telpa, o kas netelpa, radusi ant kubų nupieštą šuniuką loja, o radusi  krokodilą rodo su rankyte kaip jis sako "am".
Vaivutė išmoko rodyti "saulė virė" ir "mėnesėlis kepė". Ir labai džiaugiasi iš Kosto paveldėta muzikine knygute, kur ypač jai smagi saulutės dainelė - tada linguoja mergytė į taktą taip, kad net kartą kakta į stalą trenkėsi. Menas reikalauja aukų, taip sakant.

Liga ir dantukas Nr. 5

Vaiva nuo Kosto pasigavo virusą. Bet jau taip ją šį kartą surietė, kad 5 dienos su aukšta temperatūra, o kai sekmadienį po miegelio pasirodė išbalus ir vangoka, tai čiupau ir vežiau kaip stovi į budinčią polikliniką. Bet mergytė pakeliui atsigavo, žandukai paraudo, o kol laukėm kraujo tyrimo atsakymo, tai negalėjau nulaikyt, visą koridorių išlakstė, gėlytes išuostė ir jei būčiau leidus, visas šiukšles būtų susirinkus. Tyrimo atsakymas buvo geras, tad su palengvėjusia širdimi grįžom namo toliau gydytis viruso ir sveikti.
Mergytė šiom dienom karšta kaip bandelė, vis pas mamą ant rankų prašosi, o dar ir burnytėj negerumas - šeštadienį, t.y. 2014-04-12, prasikalė dantukas Nr. 5, į porą dantukui Nr. 3. Sunku sirgti ir tuo pat metu taip lauktus dantukus augintis.

Dantukas Nr. 4

Lindo lindo ir išlindo dantukas Nr. 4. Jis gi ir pirmasis viršutinis dantukas. Džiaugiamės, katučių plojam ir jam į porą dar vieno laukiam.

Žibutės

Kol mama veža Kostą į darželį, Vaiva su močiute pramogauja - važiuoja abi į miškelį šunų, kačių, paukščių ir kitų gyvių pažiūrėt. O kad pavasaris įsibėgėjo, tai ir žibučių prisiskina. Vaivai labai patinka žibutės. Ji gėlytes ir uosto, ir iš rankytės į rankytę dėlioja, ir net suvalgo.

Dantukas Nr. 3

Po ilgo laukimo, jaudinimosi ir net pradėtų tyrimų, pagaliau šiandien prasikalė Vaivos dantukas Nr. 3. Žinoma, ne pagal vadovėlį, apačioje, bet dėl to ne mažiau mielas perliukas.

Gimtadienis 2014

Pirmąjį Vaivutės gimtadienį nusprendėm švęsti "Meškakojyje". Sukvietėm draugų ir jų tėvelių. Tiesą sakant atvyko visi vyresni už jubiliatę: Miglė, Vytė, Motiejus, Jurgis, Ditė, Medeina, Šarūnas, Elzė, Ainaras. Na, ir prie vaikų nebepriskiriami, bet labai laukti pusseserė Guoda ir pusbrolis Aidas. Manėm, kad Vaiva daugiau laikio leis kam nors ant rankų, bet klydom - ji suposi krykštaudama ant visų sūpynių, nuolat kursavo tarp kamuoliukų baseino ir batuto, lipo laipteliais, čiuožė nuo čiuožynių ir vėl viskas iš pradžių. Žinoma, visa tai ji darė moteriškai elegantiškai, kitaip nei iki siūlo galo šlapias brolis ir vyresnieji draugai. Bet įspūdžių tikrai užteko visiems, nes po pasilinksminimo abu vaikai lovose užmigo akimirksniu.
Po šventės Vaiva praturtėjo mediniu barškančiu stumduku, šokančiu akrobatu, ergoterapiniu žaislu, kartonine piramide, "Labanaktuko pasakų knyga", piešiama-trinama knygute, puikiomis knygutėmis apie nykštukus ir apie žvėrelius, nuostabiu sidabriniu šaukšteliu ir finansine parama. Tiesa, šventės išvakarėse, per tikrąją gimimo dieną, Vaivutės babuška ją apdovanojo mielu rudu pliušiniu meškiuku. Kelias dienas mergytė nepaleido jo iš rankų, vis mylavo ir mylavo.

1 metukai

Kaip greitai bėga laikas. Per greitai. O kai auga vaikai, tai net ne bėga, o skrieja. Pirmieji Vaivos metai praskriejo vienu atsikvėpimu, ir net sunku patikėti, kad mūsų mergytė jau net nebe kūdikis. Ir tikrai, ji jau žmogeliukas su aiškia savo nuomone. Jei ji nori va to flomasterio, tai bet kokio niekučio nebepakiši.
Vaivutė nori visur su visais dalyvauti - ir knygutes skaityti su broliu, ir žiūrėti kaip košę maišo mama, ir laiptais lipti su močiute, ir ragauti iš visų lėkščių, o ypač iš tėvelio. Bet iš tų lėkščių ji tikrai tik ragauja - toks jausmas, kad tyrinėjimo sumetimais. Nes paragauja kąsniuką ir ačiū - daugiau nebesižioja.
Vaivai labai patinka knygutės. Kur buvus kur nebuvaus jau varto, loja ties kiekvienu žvėreliu ir baksnoja nosytes. Bijau džiaugtis, bet knygutes su plonais lapais mergytė irgi varto, o ne drasko. Na, nutinka visko, būkim atviri, bet iš esmės vis tiek moteriškas tvarkingumas mane žavi.
Vaiva labai mėgsta suptis. Atsimenu, Kostas tokio amžiaus tiesiog žviegdavo sūpynėse ir reikalaudavo ištraukt, o Vaiva krykštauja ir prašo vis dar ir dar.
Medinis spalvotų skritulių bokštas tiesiog nepamainomas žaislas. Jei tik mažoji suvirko, ištrauk bokštą ir nusiramins maudama skrituliukus. Panašaus populiarumo ir suveriamas meškiukas iš trijų dalių- kojyčių, rankyčių ir galvytės.
Vienas svarbiausių metukų pasiekimų - atsisveikinimas su čiulptuku. Tiesą sakant nei mes planavom, nei kažkokių tikslų ar ribų šitam kūdikio atributui buvom brėžę, bet nutiko taip, kad Vaivai išbėrė smakriuką. Nesureikšminom, patepėm kremu, pareguliavom maistą. Bet bėrimas nedingo, o tik ryškėjo, ypač pačiulpus čiulptuką. Tai va dėl to bėrimo čiulptuką mažoji gavo vis rečiau ir rečiau, kol pamatėm, kad jai jo iš tiesų nebereikia. Va taip lengvai ir neskausmingai sugydėm bėrimą ir atsisakėm kūdikiško įpročio.
Metukų proga ištraukėm Vaivai dar gimimo proga draugų dovanotą lėlių vežimėlį. Ir kaip laiku! Kaip vežimėlio, žinoma, ji nenaudoja, bet kaip stumduką - nuolat. Gražumėlis kai abu su Kostu lekia koridorium ką nors stumdami. Saugokitės sienos, grindys, durys ir veidrodžiai, nes niekas jūsų tikrai nesaugo :)

Beždžionėlė

Mes Vaivutę dažnai meiliai vadinam beždžionėle. Tam yra net kelios svarios priežastys. Pirmiausia ta, kad ji leidžia tokius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo garsus, lyg būtų kokia goriliukė - nei juos žmoniškai įgarsinsi, nei ką. Pastaruoju metu tūpčiodama abiem kojytėm Vaivutė nuolat stovi ant laiptelio prie vartelių, užtveriančių kelią į antrąjį aukštą. Kaip bežiūrėtum - beždžionėlė narvelyje ir viskas. Nepasitenkinimo šūksniai, greitai pereinantys į reikalavimo verksmą, ištinka nešant kopėčias pro dukrytę arba atidarius duris į laiptinę, kur mažoji išsiaiškino, kad yra LAIPTAI! Vaivutė dar eina rankas iškėlusi lygsvaros laikymui, bet kopėčiom lipa taip, lyg ant jų būtų gimus. O Kostas konstatuoja: ji kaip močiutė, ant paties aukščiausio laiptelio užsilipo!

Kovo 11

Kovo 11 diena buvo nepaprastai šilta ir saulėta. Išvakarėse pakabinta vėliava mūsų balkone šiek tiek tingiai plevėsavo. Kostas visus atsikeliančius vedė jos pažiūrėt, nors prieš miegą visi kartu ją ir kabinom. Šventiškai papusryčiavę visi namiškiai išsiruošėm į iškilmingą trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimą Nepriklausomybės aikštėje. Kostas jau žinojo, kad bus kareiviai, kad šaus į orą tris kartus, kad bus pučiamųjų orkestras. O Vaivai tai buvo naujiena. Bet ji nė nekrustelėjo per salves, visiem šypsojosi iš nešioklės ant tėvelio pilvo. Ir net parodomojo skrydžio naikintuvų gausmas jos nesujaudino. Supyko mergytė tik eisenoje nuo Seimo rūmų iki Katedros aikštės, nes aplink buvo tiek balionų ir vėliavėlių, o jai niekas nedavė. Situaciją pataisė Kostas, pakėlęs skandalą, kad jis iš eisenos į Lukiškių aikštę, kur bus palaikymo Ukrainai akcija, nesuks, kad jis stovės čia, vidury Gedimino prospekto ir iš viso niekur neis, žodžiu - beee... Ir iš karto stebuklingai atsirado vėliavėlė. Ją įteikė supratinga jauna moteris, matyt pati vaikus auginanti. Kostui ilgai jos nereikėjo, pamačius didžiulę Lietuvos vėliavą-kilimą, kurią ėjom visi laikyt, vaikai po ja landžiot, ant pievos voliotis. Todėl vėliavėlė labai greit pateko į Vaivos rankytes, iš kur jos mažulė nebepaleido. Ar dėl vėliavėlės, ar dėl atsipūtusio tėvelio, bet mergytė tik su kombinezoniniais batukais atsistojo ir nuėjo pavasarine pievele. Nuo tos šventinės dienos į lauką mergytė eina jau tik su batais.

Rožė

Kovo 8 dieną Vaivos tėvelis grįžo namo su mamos ir močiutės mėgstamom frezijom. Gėlės taip kvepėjo, kad Vaivutė vis ėjo ir ėjo jų uostyt. Ji taip juokingai išsižioja visa burnyte, lyg norėtų gėlės atsikąsti, o paskui šnopuoja nosyte kaip šuniukas. Taip ji gėlytes uosto. Bet svarbiausia tai, kad tėvelis ir Vaivai parnešė rožę, didesnę už pačią moterytę. Ar tik tai nebus pirmoji gėlė nuo pirmojo įsimylėjusio kavalieriaus?..

Faktai ir garsai

Metukams artėjant nuėjom su Vaivute pasisvert ir pasimatuot. Faktai (po dviejų mėnesių): 9420 g (+200), 74 cm (+2), galvytės apimtis 44,5 cm (+1), krūtinės apimtis 47 cm (+2). Dantukai tie patys du, o 19 dydžio Gucio batukai vis dar tinka.
Bet kiti pasiekimai džiugina labiau. Mūsų mergytė išmoko loti kaip šuniukas. Dabar verčia knygutę, baksteli į bet kokį gyvuliuką ir loja. Bet ne kaip nors "au-au" o taip kažkaip tikrai šuniškai. Regis tą pačią dieną Vaivutė pradėjo rodyti ženklą "saulė virė" sukdama rankytę ir ploti kai "mėnesėlis kepė". Ir dar mergytė stipriai linguoja pirmyn-atgal vos tik mama uždainuoja. Toks užsiėmimas mažulei taip patinka, kad juokiasi nesustodama.
Vaiva atrado naują žaidimą, pavadinimu "sumesk viską į vonią". Kol ten keliauja rankšluosčiai, skalbiniai, žaislai ir buities įnagiai  - tiek to, bet va knygučių tikrai gaila... Kiek aiškinu, kad negalima, ji tik žiūri gudriu žvilgsniuku ir apsisukusi meta vėl. Ak tie kūdikiai...

Маšinos, grąžtai ir kiti žaislai

Kai augi su vyresniuoju broliu, natūralu, kad pagrindiniai žaislai yra mašinos. Jau keli mėnesiai mūsų rožinė princesė mašinas ne tik graužia, bet ir burzgia imituodama važiavimą. O kai fotografavom gražuolę su pirmąja suknele, tik tvarkant nuotraukas apsižiūrėjom, kad rankytėj mergina nusitvėrusi turėjo irgi neabejotinai mašinytę. Dabar merginos mėgstamiausi žaislai yra du salotiniai grąžtai iš Kosto rinkinio. Net miegot su jais eina - nepaleidžia iš rankyčių.
Kalėdoms Vaivutė gavo simpatišką lėlytę. Ja kažkiek domisi, bet tik tol, kol mama rodo kur jos nosis ir plaukais kutena veiduką. Šiek tiek daugiau pasisekimo turi pliušinis šuniukas ir naujas močiutės dovanotas rožinis meškutis. O ant didžiojo meškino Mikio labai smagu gulėt ir vartytis - ir švelnu, ir minkšta. Lego kaladėlių krūvą mergytė gali tyrinėti vėl  ir vėl, bet nusitvėrusi neša dažniausiai žmogeliuką.
Atskira tema yra carmex lūpų balzamo ryškiai geltonos su raudonais kamšteliais tūtelės. Kostas nuo kūdikystės iki dabar nuolat su ja žaidžia. Maniau, kad tai tik jo silpnybė, bet Vaiva į carmex reaguoja lygiai taip pat - tik pamato ir iš karto rėkt kaip jai reikia, tada į burną graužt, o paskui nešiotis nepaleidžiant iš rankų kokį pusdienį.
Ypatingas traukos objektas yra šiukšliadėžės. Jei tik tylu, iš karto reikia bėgti į vonią ir neabejotinai rasi mažulę jei neiškrausčiusią, tai bent jau nusitaikiusią kraustyti nelegalų objektą.
Vaivutė labai mėgsta dėlioti medinių skritulių bokštą. Bet galvą uždėti reikia pirmiausia, o paskui supykti, kad per ją skrituliai nebeužsideda. Mėgsta Vaivutė ir niekad nenugriūnantį viščiuką-pingviną-papūgą judinti. Bet neabejotinai smagiausia jai žaisti su Kostu, nepaisant to, kad jis nuolat ją tai griauna, tai stumia, tai žaislą atima. Bet vos tik Vaivutė paleidžia gerklę, brolis skuba jos raminti nešdamas čiulptuką ir brukdamas į rankytę kokią nors savo brangenybę. Ak tie vyresnieji broliai...

Kaukė

Valgo Vaiva pusryčiams manų košę. Dalį spjauna, dalį įtrina į rankovę, dalį įklijuoja į plaukus ir labai daug išsiterlioja ant veido.
- Oi kokia tu košiuota! - meiliai kalbina dukrytę tėvelis. - Čia tokia veido kaukė?

11 mėnesių

Kaip neapsakomai greitai bėga laikas... Man Vaivutė vis maža ir maža, o iš tiesų jau oho kokia didelė. Nors šito gesto "diiiidelė" piktybiškai nekartoja. Bet žieminį kombinezoną baigia išaugti ir į automobilinę kėdutę beveik nebetelpa. Gresia išlaidos. Bet kad mažulė į kūdikišką kėdutę sėstis visai nebenori, riečiasi tilteliu ir ką tu jai.
Vaivutė labai šauniai visur vaikšto dviem kojytėm. Na, pasiremiant dar vis drąsiau, bet vis tiek nueina kur jai reikia net su dviem žaislais rankytėse. Svarbu teisinga motyvacija.
Vaivutei labai patinka žaisti žaidimą "ačiū-prašau". Taip labai mielai duoda ir ima žaisliuką, o tada krykščia iš laimės.
Kostas gavo helio pripūstą balioną. Bet Vaivai jo reikia labiau - ji tiesiog netveria savam kailyje jį pamačiusi - ir kojytėm mataruoja, ir rankytėm mojuoja, ir cypia taip, kad laikykis.
Vaiva iš Kosto išmoko spiegti. Dabar toks jų bendravimo būdas - Kostas sesei spiegia, ta džiaugiasi ir spiegia atgal. Nuostabus garsas namuose. Dabar jau dažnai nebeatskiriu kada kuris spiegia. Ir sustabdyt šitą pramogą tikrai nežinau kaip. Nors teisybės dėlei turiu pastebėti, kad pradėjusi vaikščioti Vaivutė tikrai gan ilgai užsiima pati, tyrinėja žaislus, stalčius ir spinteles. Baigėsi nuolatinis reikalavimas "paimk mane, nieko nematau!"
Pas mus tikra namų tvarkytoja freken Bok auga. Kad atidaroma indaplovė, Vaivutė išgirsta net kitam kambary ir skuodžia kiek įkabindama prie šito technikos stebuklo. Jei tik neapsižiūri, tai ir stalo įrankius pačiupinėja, ir lėkštes paiminėja, ir skalbimo priemonės stalčiuką patikrina. Labai panaši trauka ir skalbyklei. Mažulė ypač patenkinta būna, jei gali skalbyklės dureles atidaryt, uždaryt, atidaryt, o paskui išverst ant žemės visą nešvarių skalbinių kalną. Juokiasi mergytė iš džiaugsmo ką nors nešvaraus į burnytę įsidėjus.

Trupinėliai

Mūsų Vaivutė tikra moteris-rinkėja. Ant jos staliuko gali būti visa riekė duonos, bet rankioja ji trupiniukus mažais pirščiukais ir elegantiškai dedasi į burnytę. Tik pavalgė avižų košės ir kategoriškai atsisakė dar, bet po minutės jau rankioja nuo žemės nukritusias tos pačios košės kruopeles. Mėsos maltinio gabaliuką sąžiningai spjauna, tada smulkina pirščiukais ir su pasimėgavimu valgo mėsos trupinukus. Iš jos burnos nuolat ką nors traukiu, ir vis trupinėlio dydžio - tai obuolio sėklytę, tai popieriuko gabaliuką, tai šiukšlytę. Dažniausiai apie nelegalų sesės grobį praneša Kostas ir dar niekad nepaskundė jos be reikalo. Gerai, kai namie toks seklys morka.

Valgymo ypatumai

Mūsų Vaivutė ypatingu apetitu nepasižymi. Turbūt saugo figūrą. Galbūt dėl to, kad tiek gražiausių skolintų suknelių, timpų ir tunikų pilni stalčiai. Man regis ji niekada neatsisako tik pienuko. Vaivai specialiai pagamintą maistą valgo tik tada, jei rankoj žaisliukas, geriau du, o dar geriau, jei kas nors barškina, kalbina, juokauja. Tik baigiasi cirkas - lūpytės sučiauptos ir nepasitenkinimo cypimas garantuotas. Buvo laikas, kai neblogai valgė šokdama baletą toje pačioje maitinimo kėdutėje. Arba šaukštelis košės-čiulptukas-šaukštelis košės. Dabar kartais padeda mergytės pasisodinimas ant kelių. Keli šaukšteliai pliurzės jos burnoj ir panašiai tiek pat mamai ant palaidinės garantuoti. Bet visai neseniai mergytė atrado, kad patį skaniausią maistą mes nuo jos begėdiškai slepiam. Todėl dabar pamačius ką nors susiruošusį valgyti iš anksto protestuoja, bando siekti lėkštę ir kabinasi į kelnes. Dažniausiai paragavusi kąsniuką nueina žaisti, bet kartais neblogai įsisuka. Tėvelis iš savo lėkštės taip ją pamaitino puse pieniškos dešrelės - labai geras maistas alergiškam kūdikiui. Iš mamos lėkštės nudžiovė blyną ir suvalgiusi paprašė dar trijų. Vaivutė ne kartą patikrino Murzės dubenėlį iki saugiai jį paslėpėm - iš burnos traukiau ir katiniškus konservus, ir sausiukus. Bet skaniausiu dalyku su ja pasidalino Kostas - sausais pusryčiais "Kviečiai su medumi". Na kaip paskui neprotestuosi, kai net katei tokius skanėstus duoda, o dukrytei ne.

Bliūdas

Mūsų močiutė labai išradinga. Ji vis kokį elementarų buities daiktą kai panaudos ne pagal paskirtį, kad net žagteli iš netikėtumo. Nusižiūrėjusi į ją, Vaivą ėmiau maudyti skalbimo bliūde (žinau, kad reikia vadinti dubeniu, bet na jis bliūdas ir nieko su tuo nepadarysi...). Vaivutei taip labai patinka - ji ir žaisliukais pasidomi, ir rankyte vandenuką patekšnoja, o ištraukta graudžiai suvirksta, kad pramoga jau baigėsi. Pamatęs tokias neįprastas maudynes, labai susidomėjo ir Kostas. Tai dabar kas vakarą jis skubiai nusirengia visus drabužius pats, ko šiaip nelabai priprašysi, ir kantriai laukia kol vandens procedūras baigs sesė. Po to kažkokiu stebuklingu būdu įsimontavęs į bliūdą labai tuo džiaugiasi.

Gegutė

Būna žmonės vyturiai, būna žmonės pelėdos. O mūsų Vaiva gegutė - jau porą savaičių mergytė naktimis keliasi kas valandą. Tiesiog kaip laikrodis su gegute. O kad būtų dar smagiau, nuo maždaug 3:00 iki 5:00 nemiega visai, į pabaigą taip įsiverkdama lyg ją kas pjautų. Šiąnakt paryčiais vos užmigdžiau gerai paverkusią ir pagaliau sušilusi po antklode smigau į sapnų karalystę, jau girdžiu:
- Mama, aš čia!
Kostas, matyt išbudintas sesės verksmo, su visu miegmaišiu nulingavo į vonią ir atsigulė ant grindų. Palydėjau jį į lovą, kur  iš karto užmigo, pati vėl šildausi, migdausi. Tik sumerkiu akis - Vaivai labas rytas. Giduoja sau delniukais išsišiepusi. O man taip šalta, lyg už lango -30C, nesinori nė nosies kišti iš po antklodės. Bet vaikai padaro savo - aprengiu juos, aprsirengiu šilčiausiu megztiniu pati ir užkaitusi arbatinuką einu tikrint termometrų. Lauke -20C kaip ir vakar, o namuose kažkodėl tik +17C. Patikrinu radiatorius - pasirodo Kostas pagrindinį bežaisdamas sureguliavęs iki 0! Nuostabios nakties nuostabus rytas...

Ate-ate

Šiandien tėvelis pasiliko namie su vaikais ir išleido mamą pasiganyt. Vaivutė taip apsidžiaugė, kad prie durų pirmą kartą sąmoningai pamojavo rankyte mamai "ate-ate" ir dar te-te-te pasakė šypsodamasi lyg geležėlę radusi. Mamai tikrai puikus paskatinimas dažniau vaikus palikt jų geriausiam žaidimų draugui.

10 mėnesių

Vaivutė jau labai guvi mergytė. Žinoma, pagrindinis pasiekimas yra keli savarankiški žingsniukai. Bet ir sugebėjimas žingsniuoti įsikibus tik viena rankyte labai svarbus. Vaivutė priropoja prie sėdinčų didelių kojų, tada labai elegantiškai nusičiumpa sėdinčiojo rankos pirštą ir vedasi - suprask: "noriu, kad pavedžiotum". Palei sofą, kur atrodo ką tik mokėsi atsistoti, dabar jau laksto, net nepagausi. O palaksčiusi įsitaiso kampe, atsiremia nugaryte ir žavingai linguoja nuo kojytės ant kojytės šypsodamasi visa burnyte, kaip jai smagu.

Joks suaugėlis pro mažąją damą praeiti negali - jis tuoj būna suskaičiuojamas ir kreksenimu pareikalaujamas panešioti. Šiaip paglostyti ar pašnekinti jokiu būdu neužtenka. 

Vaiva mažomis porcijomis valgo visą maistą, nuo kurio tik neberia, bet neabejotinai skaniausia jai močiutės kepta duona. Net jei būna tik ką pavalgiusi, bet pamato duoną, tuojau pat reikalauja jai duoti graužti. Na ir ką - duodam. Negi žmogui duonos gailėsi.
Vaivutė labai gražiai išmoko ploti delniukais, vos tik uždainuoji "Gidu gidu kateles". Kostas kažkodėl ją moko ploti rusiškai "Laduški laduški". O Vaivutei visaip smagu, kad tik ją kas kibina. Ji ir pati išmoko kibinti - priropoja, žiūri gudriai šypsodamasi ir ima ploti delniukais. Arba tiesiog įsikabina į kelnes ir linguoja lenkdama kojytes per keliukus. Šiek tiek primena mažą šuniuką, todėl ir juokinga, ir žavu.
Vaivutė pradeda domėtis knygutėmis. Kol kas dažniau jas mėto ir ragauja, bet jau išmoko ir pavartyti. O vieną turim ypač mėgiamą, kur daug žvėrių su ryškiom didelėm nosim. Tai spaudžiam pirštuku į žvėries nosytę "pyp", tada į Vaivos nosytę "pyp", o tada į mamos nosį "pyp". Smagiausia, neabejotinai, spaust mamos nosį. 

Pirmasis žingsnis

Savo 10 mėnesių sukakties išvakarėse Vaivutė žengė pirmąjį savarankišką žingsnį. Taip, paskatinti reikėjo, bet iš močiutės glėbio į tėvelio rankas ir atgal perėjo net keletą kartų tuos kelis drebančius žingsniukus. Na va, dabar tik laiko ir treniruočių klausimas kada bėgios.

Naujųjų 2014-ųjų sutikimas

Kūdikiams Naujųjų metų sutikimas turbūt atneša daugiau nerimo nei džiaugsmo. Vakare užmigo mūsų Vaivutė jai įprastu laiku, nors namai ir kaimynai ūžė. Bet vidurnaktį užpoškėjus fejerverkų salvėms mažulė pabudo, todėl su mama geras 15 minučių praleido vonioje, vienintelėje patalpoje be langų, kur vėl užmigo ir jau daugiau nuo spalvingų salvių nebepabudo. Laimingų Naujųjų 2014-ųjų!
P.S. Sausio 2 dieną buvom techninėje apžiūroje. Faktai: 9070 g (+270), 72 cm (+4), galvytė 43,5 cm (+0), krūtinės apimtis 45 cm (+0).