Atostogos Palangoje 2014

Seniai jau buvo tos atostogos, todėl liko tik jų gaivus prisiminimas. Tiesą pasakius mes buvom prie jūros, o ne Palangoje, nes per 10 dienų taip ir nenuėjom nei iki Basanavičiaus g., nei iki Palangos tilto. Bet užtat kasdien, o kartais net ne po vieną kartą, ėjom į parką ančių ir gulbių šert. Tik kad jos buvo tokios prišertos, kad kartais net tingėjo batoną iš vandens griebt. Batonas buvo bene pagrindinis vaikų maistas per atostogas. Labai nesveika, bet labai praktiška. Ir save raminau, kad turbūt geriau nei sausainiai, riestainiai ir kitokie saldėsiai. Taigi batoną mažuliai šlamštė per abu žandus. Ir prie jūros, ir pakeliui, ir parke kartu su antim, ir per dūdų orkestro pasirodymus. Kostas maždaug 6 porcijas per dieną surydavo ledų - atseit taip grūdinomės. Na, irgi juk maistas.

Kostas labai norėjo maudytis, o Vaivai turbūt buvo per šalta, įmurkdyta grūdinimosi tikslais protestuodavo visa gerkle. Užtat turkštis jūrinėj šiltoj balutėj su kastuvėliu ir kibirėliu buvo jos stichija. Ir smėlio paplūdimys jai darė įspūdį kasdien - tik privažiuojam, iš karto veržiasi iš vežimėlio ir nori griūt į šiltą smėlį. O grįždama nuo jūros saldžiai užmigdavo su tuo pačiu batonu rankytėj. Gėris, ne kitaip.
Dar labai didelio pasisekimo sulaukė didžiulė bala kieme. Tik Vaiva pamato balą, jau į ją įsibridusi iki kelių. Pradžioj dar draudžiau, bandžiau nukreipt dėmesį, o paskui mečiau šitą beviltišką užsiėmimą - nuaunu batus, ir tegul sau grūdinasi basa. Juk to prie jūros iš esmės ir atvažiavom.