Valgymo ypatumai

Mūsų Vaivutė ypatingu apetitu nepasižymi. Turbūt saugo figūrą. Galbūt dėl to, kad tiek gražiausių skolintų suknelių, timpų ir tunikų pilni stalčiai. Man regis ji niekada neatsisako tik pienuko. Vaivai specialiai pagamintą maistą valgo tik tada, jei rankoj žaisliukas, geriau du, o dar geriau, jei kas nors barškina, kalbina, juokauja. Tik baigiasi cirkas - lūpytės sučiauptos ir nepasitenkinimo cypimas garantuotas. Buvo laikas, kai neblogai valgė šokdama baletą toje pačioje maitinimo kėdutėje. Arba šaukštelis košės-čiulptukas-šaukštelis košės. Dabar kartais padeda mergytės pasisodinimas ant kelių. Keli šaukšteliai pliurzės jos burnoj ir panašiai tiek pat mamai ant palaidinės garantuoti. Bet visai neseniai mergytė atrado, kad patį skaniausią maistą mes nuo jos begėdiškai slepiam. Todėl dabar pamačius ką nors susiruošusį valgyti iš anksto protestuoja, bando siekti lėkštę ir kabinasi į kelnes. Dažniausiai paragavusi kąsniuką nueina žaisti, bet kartais neblogai įsisuka. Tėvelis iš savo lėkštės taip ją pamaitino puse pieniškos dešrelės - labai geras maistas alergiškam kūdikiui. Iš mamos lėkštės nudžiovė blyną ir suvalgiusi paprašė dar trijų. Vaivutė ne kartą patikrino Murzės dubenėlį iki saugiai jį paslėpėm - iš burnos traukiau ir katiniškus konservus, ir sausiukus. Bet skaniausiu dalyku su ja pasidalino Kostas - sausais pusryčiais "Kviečiai su medumi". Na kaip paskui neprotestuosi, kai net katei tokius skanėstus duoda, o dukrytei ne.