Vaivai 16 mėnesių stuktelėjo "Strazdanėlių" stovyklėlėje. Kol broliai ir tėvelis užsiiminėjo futbolu, krepšiniu, paspirtukais ir planuotomis pamokėlėmis, Vaiva įgyvendino savo planą. Mes su ja beveik nuolat leidom laiką ant medinių stačių laiptų, kur ji labai sparčiai tobulino alpinistinius įgūdžius. Pradžioj nė žingnio nežengusi be rankos, savaitės pabaigoje kabarojosi į viršų nė neatsisukdama pažiūrėti ar yra koks gaudytojas netoliese, o po reiklaus "m-m", t.y. "duok ranką", jei nesulaukdavo pagalbos, tai sukosi atbula ir rėpliodavo žemyn pati.
Kita nuostabi pramoga - 2-3-4 puodeliai su vandeniu ir 1-2 šaukšteliai. O jei dar kokios košės likutis ar sumuštinis netoli, tai iš viso užsiėmimo valandai. Ir papilsto mergina, ir pavalgo, ir apsilaisto, ir net išdžiūti suspėja. Kita pramoga - vaikiškos kėdutės. Jas Vaiva ir stumdė, ir ant jų lipo, ir sėdosi, ir stojosi. Aišku, be nesėkmingų kritimų ašarų irgi neapsiėjom. Ypatingą džiaugsmą mergytei kėlė mažutis šuniukas Lota, o katinas Kicius parodė nagus ir pravirkdė mažytę. Vaiva labai susidomėjosi stebėjo net 3 leliukus ir vis kėsinosi į jų žaislus. O dar labiau kėsinosi į vyresniųjų vaškines kreideles, klijus ir žirkles. Bet nėr to blogo, kas neišeitų į gera - Vaiva vietoj Kosto pirmąjį vakarą nuspalvino Liūtą, o tai brolis nesiteikė užsiimti tokia nereikšminga veikla, kai šalia buvo futbolo aikštė. Visas naktis Vaiva stovyklėlėje miegojo nuostabiai, bet užtat dienom gavo charakteringo personažo pravardę, nes tikrai ištobulino piktuliuko grimasas ir net išmoko tvoti rankyte, kai jai kas nepatinka. Visa tai "nurašėm" sunkiam dantukų daiginimo periodui ir tikimės, kad mūsų Vaiva greit vėl taps šeimos šypsenėle.
Tiesa, laipiojimo laiptais įgūdžiai labai pravertė namie jau pirmąjį vakarą - mergina tik grįžusi užsikabarojo ant iki tol neįveikiamos kėdės bei - mano siaubui - klozeto!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą