10 mėnesių

Vaivutė jau labai guvi mergytė. Žinoma, pagrindinis pasiekimas yra keli savarankiški žingsniukai. Bet ir sugebėjimas žingsniuoti įsikibus tik viena rankyte labai svarbus. Vaivutė priropoja prie sėdinčų didelių kojų, tada labai elegantiškai nusičiumpa sėdinčiojo rankos pirštą ir vedasi - suprask: "noriu, kad pavedžiotum". Palei sofą, kur atrodo ką tik mokėsi atsistoti, dabar jau laksto, net nepagausi. O palaksčiusi įsitaiso kampe, atsiremia nugaryte ir žavingai linguoja nuo kojytės ant kojytės šypsodamasi visa burnyte, kaip jai smagu.

Joks suaugėlis pro mažąją damą praeiti negali - jis tuoj būna suskaičiuojamas ir kreksenimu pareikalaujamas panešioti. Šiaip paglostyti ar pašnekinti jokiu būdu neužtenka. 

Vaiva mažomis porcijomis valgo visą maistą, nuo kurio tik neberia, bet neabejotinai skaniausia jai močiutės kepta duona. Net jei būna tik ką pavalgiusi, bet pamato duoną, tuojau pat reikalauja jai duoti graužti. Na ir ką - duodam. Negi žmogui duonos gailėsi.
Vaivutė labai gražiai išmoko ploti delniukais, vos tik uždainuoji "Gidu gidu kateles". Kostas kažkodėl ją moko ploti rusiškai "Laduški laduški". O Vaivutei visaip smagu, kad tik ją kas kibina. Ji ir pati išmoko kibinti - priropoja, žiūri gudriai šypsodamasi ir ima ploti delniukais. Arba tiesiog įsikabina į kelnes ir linguoja lenkdama kojytes per keliukus. Šiek tiek primena mažą šuniuką, todėl ir juokinga, ir žavu.
Vaivutė pradeda domėtis knygutėmis. Kol kas dažniau jas mėto ir ragauja, bet jau išmoko ir pavartyti. O vieną turim ypač mėgiamą, kur daug žvėrių su ryškiom didelėm nosim. Tai spaudžiam pirštuku į žvėries nosytę "pyp", tada į Vaivos nosytę "pyp", o tada į mamos nosį "pyp". Smagiausia, neabejotinai, spaust mamos nosį.