Mes Vaivutę dažnai meiliai vadinam beždžionėle. Tam yra net kelios svarios priežastys. Pirmiausia ta, kad ji leidžia tokius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo garsus, lyg būtų kokia goriliukė - nei juos žmoniškai įgarsinsi, nei ką. Pastaruoju metu tūpčiodama abiem kojytėm Vaivutė nuolat stovi ant laiptelio prie vartelių, užtveriančių kelią į antrąjį aukštą. Kaip bežiūrėtum - beždžionėlė narvelyje ir viskas. Nepasitenkinimo šūksniai, greitai pereinantys į reikalavimo verksmą, ištinka nešant kopėčias pro dukrytę arba atidarius duris į laiptinę, kur mažoji išsiaiškino, kad yra LAIPTAI! Vaivutė dar eina rankas iškėlusi lygsvaros laikymui, bet kopėčiom lipa taip, lyg ant jų būtų gimus. O Kostas konstatuoja: ji kaip močiutė, ant paties aukščiausio laiptelio užsilipo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą