2014 m. vasario 15 d., šeštadienis

11 mėnesių


Kaip neapsakomai greitai bėga laikas... Man Vaivutė vis maža ir maža, o iš tiesų jau oho kokia didelė. Nors šito gesto "diiiidelė" piktybiškai nekartoja. Bet žieminį kombinezoną baigia išaugti ir į automobilinę kėdutę beveik nebetelpa. Gresia išlaidos. Bet kad mažulė į kūdikišką kėdutę sėstis visai nebenori, riečiasi tilteliu ir ką tu jai.
Vaivutė labai šauniai visur vaikšto dviem kojytėm. Na, pasiremiant dar vis drąsiau, bet vis tiek nueina kur jai reikia net su dviem žaislais rankytėse. Svarbu teisinga motyvacija.
Vaivutei labai patinka žaisti žaidimą "ačiū-prašau". Taip labai mielai duoda ir ima žaisliuką, o tada krykščia iš laimės.
Kostas gavo helio pripūstą balioną. Bet Vaivai jo reikia labiau - ji tiesiog netveria savam kailyje jį pamačiusi - ir kojytėm mataruoja, ir rankytėm mojuoja, ir cypia taip, kad laikykis.
Vaiva iš Kosto išmoko spiegti. Dabar toks jų bendravimo būdas - Kostas sesei spiegia, ta džiaugiasi ir spiegia atgal. Nuostabus garsas namuose. Dabar jau dažnai nebeatskiriu kada kuris spiegia. Ir sustabdyt šitą pramogą tikrai nežinau kaip. Nors teisybės dėlei turiu pastebėti, kad pradėjusi vaikščioti Vaivutė tikrai gan ilgai užsiima pati, tyrinėja žaislus, stalčius ir spinteles. Baigėsi nuolatinis reikalavimas "paimk mane, nieko nematau!"
Pas mus tikra namų tvarkytoja freken Bok auga. Kad atidaroma indaplovė, Vaivutė išgirsta net kitam kambary ir skuodžia kiek įkabindama prie šito technikos stebuklo. Jei tik neapsižiūri, tai ir stalo įrankius pačiupinėja, ir lėkštes paiminėja, ir skalbimo priemonės stalčiuką patikrina. Labai panaši trauka ir skalbyklei. Mažulė ypač patenkinta būna, jei gali skalbyklės dureles atidaryt, uždaryt, atidaryt, o paskui išverst ant žemės visą nešvarių skalbinių kalną. Juokiasi mergytė iš džiaugsmo ką nors nešvaraus į burnytę įsidėjus.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą