Kūčios ir Kalėdos

 Pirmųjų Vaivutės Kūčių vakarienės važiavom valgyti pas dėdę Igną. Mergytė pasipuošė gražiąja suknele ir mielai pozavo pirmajai fotosesijai prie eglutės. Kūčių valgiai Vaivutės nelabai domino, todėl tik paragavusi kalėdaičių, mergytė pareiškė, kad nori pamiegoti. Nusnūdusi toliau šypsojosi, prašėsi vedžiojama už rankyčių. Kalėdų Senelio prie vartų paliktos dovanos Vaivutės nelabai domino, bet užtat jų įpakavimai labai patiko. Dar šiek tiek pasidžiaugusi artimiausių giminių kompanija, mažulė išvažiavo namo ir palaimingai užmigo.

Kalėdų rytą vaikai išsipakavo dovanas ir pozavo prie namų eglutės. Kaip gera visiem buvo patingėti ir nieko neveikti, išskyrus džiaugtis buvimu kartu, dovanomis ir skanumynais...

9 mėnesiai

Gruodžio 13 dieną, penktadienį, Vaivutė pradėjo rimtai ropoti. Padedi mažulę svetainėje ant kilimo, tik nusisuki, o ji jau koridoriuje batą graužia. Per pastarąjį mėnesį mūsų mergytė labai daug treniravosi, todėl dabar puikiai vaikšto atsirėmusi į visus baldus ir dažnai tik viena rankyte. Eina eina sofos pakraščiu, pakeliui paragaudama skaniausias brolio mašinytes, o kai sofa pasibaigia, graudžiai pravirksta - atgal eiti neįdomu, o daugiau į ką įsikibti nėra... Panašu, kad su ropojimo pradžia ši problema bus išspręsta. Vaivutė labai džiaugiasi, kai ją vedi už pažastėlių. Tada šnopuoja žavingai suraukusi nosytę ir atsargiai dėlioja drebančias kojytes šokio ritmu.

Mažulei taip patinka stovėti, kad pradėjusi valgyti košę sėdėdama kėdutėje, po kelių šaukštelių pravirksta sučiaupta burnele ir ima blaškytis į visus šonus. Tik pastatai - iš karto žiojasi kaip koks varniukas ir sulapnoja rimtą porciją šokdama baletą. Balerinos ateitį žadėtų ir riečiami kojyčių pirštukai, bet rimtų žandukų komplektas gal ir ne į temą. 

Vaivai labai patinka važinėti į svečius. Mamai irgi, nes tuomet mažulė būna tokia rami, tokia tyliai tyrinėjanti naują aplinką, kad nors prie žaizdos dėk. Ir dar Vaivutei labai patinka visi vaikai, panašaus amžiaus kaip Kostas. Tik pamato tokį, iš karto garsiai juokiasi, kojytėm trina, rankytėm plasnoja iš džiaugsmo.

Vaivutei labai patinka žaidinimai - "Kius kius į Šakius", "Virė virė košę", "Joja joja diedukas" ir pan. O ant aukštai iškeltų mamos ar tėvelio rankų skraidytų ir skraidytų. Bet iš karto prisistato Kostas, o du skraidinti iššūkis net tėveliui, todėl tokia pramoga trumpa.

Mažulė labai mėgsta ploti delniuku lyg būgną muštų. Smagiausia taip ploti per kokį kietą ir lygų paviršių, pavyzdžiui stalą, grindis, bet ir brolio nugara visai nebloga tam vieta.
Vaivutė labai gražiai sako skiemenukus "da-da-da", "ta-ta-ta" ir "te-te-te". Visiškai aišku, ką pirmą iš tėvų pašauks. 

Aš labai bijau džiaugtis, bet jau kelios savaitės namuose turim tik šlapias sauskelnes, o rimtas turinys nuolat atsiduria puoduke. Ar čia mergaitės sukalbamesnės, ar Vaivutei puodukas patogus, ar mamai sau medalį ant krūtinės kabintis? :)
Faktai (namų salygomis): 8800 g (+210), cm, galvytė 43,5 cm (+1,5), krūtinė 45 cm (+1), dantys 2 vnt, pėdutė 11 cm. Pėdutę teko išmatuoti, nes apsižiūrėjom, kad patys mažiausi paveldėti brolio batukai bent 2 dydžiais per dideli. Ak tos žavios coliukių kojytės...

2 dantukas

Su pirmuoju dantuku išlindo ir antrasis. Nežinau kada tiksliai, bet atradimas bevalgant košę metaliniu šaukšteliu įvyko šiandien. Dabar Vaiva bus zuikis dvidantis.

1 dantukas

Nupirkau Vaivai dantų šepetuką, kad pradėtų pratintis, jog kažkas burnoj kažką makaluoja. Du kartus pamakalavom ir va jums prašom - iškrapštėm pirmąjį dantuką. Ta proga šepetuką paskaninau dentinoxu ir lengviau atsipūčiau, supratusi, kad 7 kartus per naktį pieno ji galbūt ilgai neprašys :)

Tėvelio dukrytė

Vaiva neabejotinai turi ypatingų galių tėveliui užkerėti. Jis dar pats dorai nepabudęs myluoja ir bučiuoja čiauškančią rytinį čiauškėjimą dukrytę. Ir niekaip ryte negali išsiruošti išeiti, nes mažulė kreksi vos ją padedi, o šito neatlaiko tėviška širdis. Vaivutė jaučia tėvelio silpnybę ir šypsosi plačia bedante šypsena vos jį pamačius tiesdama rankutes. Ir taip graudžiai suvirksta, jei tėvelis praeina pro šalį nepaėmęs mergytės...

Tėveliui gražu pasipuošusi dukrytė. Kol mama dar tik pratinosi prie rožinės spalvos, tėvelis tiesiog maldavo nerengti dukrytės mėlynai.
O šį paprastą paprastos dienos rytą nusinešė Vaivutę perrengt po miegelio ir šaukia iš vonios:
- O kur jos gražūs rūbai?
Teko skubiai traukt nuo džiovyklos ir lygint rožinį kostiumėlį su gėlytėm ir drugeliais.

8 mėn. (be savaitės)

Kad jau nuėjom pas gydytoją pasivyt skiepų kalendoriaus, tai tuo pačiu Vaivą pamatavo ir pasvėrė, nors iki 8 mėnesių dar visa savaitė. Faktai: 8590 g (+390), 68 cm (+1), galvytės apimtis 42 cm (-1), krūtinės apimtis 44 cm (-1). Dantys - 0 vnt.

Mūsų mergytė labai nori stovėti, nors išstovi dar neilgai. Bet noras nuo to nė kiek nemažėja. Padėta ant grindų kreksi, stena, bet bando šliaužt. Kol kas išeina tik atbulai ir dar ratu. Finale, kai siekiamas objektas vietoj to, kad priartėtų nutolsta, Vaivutė graudžiai pravirksta. Maniežas dabar sąžiningai užtrauktas, nes mergina sugebėjo porą kartų iš jo išropoti - neabejotinai kakta į grindis.
Barškučiai Vaivai nebeįdomūs, tinkami nebent įkišt į burną ir iš karto mest ant grindų. Labai gerai tada prie jų limpa visos šiukšlytės. Į brolio mašinas leidžiu įsisukt, tik kai pastarojo nėra namuose arba miega, bet kad ir jos susižavėjimo nekelia. Bet užtat kelia siaubą mamai maži kiniški ratukai, grasinantys tuoj tuoj atsisukti kūdikio burnoje.
Kai nori pienuko, Vaiva lekuoja kaip šuniukas, o pavalgius su palengvėjimu atsidūsta. Tada gudriai nusišypso suraukus nosytę, ištiesia rankutes griebdama už plaukų, auskarų ar bet ko kito. Ir taip dienos cirko pasirodymas prasideda, kur pagrindinis akrobatas - mama.

7 mėnesiai

 Gražų rudenį mėgstam fotografuotis. Ir šis ruduo ne išimtis. Ar ne grožis tie maži pupuliai tarp spalvotų lapų? O fotosesija sutapo su Vaivos 7 mėnesių sukaktimi.

Mūsų mergytė jau visai gerai sėdi, bet kai siekdama tolimesnio žaisliuko nugriūna, tada graudžiai

verkia, nes negali nei atsisėsti pati, nei šliaužti ar ropoti moka. Mažulė labai mėgsta stovėti prilaikoma už rankyčių - tada šypsosi kaip saulutė. Tik retai šia pramoga gauna mėgautis, nes kojyčių pirštukus riečia kiek bemankštintume kojytes, tad ortopedai draudžia piktnaudžiaut. Jei prisidedi dukrytę arčiau savo veido, tai lauk mažų pirščiukų skaudžiai įsitveriančių į žandus. Bet taip kibiai ir tvirtai, kad net ašaros ištrykšta. Vaivutė čiumpa viską ką pasiekia nuo barškučio iki antklodėlės. Pastaruoju metu išmoko pati įsidėti čiulptuką į burnytę, tad nustojom segti jį prie darbužėlių - nėr čia ko žaisti neburbuliuojant. Mažulė pamėgo "Kius kius į Šakius" žaidimą - šypsosi drebinama ir krykščia keliama į viršų. Ir iš vis jai smagiausia augti ant rankų...

Mūsų mergytė išragavo jau visas kruopas ir daržoves. Neabejotinai mėgstamiausia pliurzė obuolių-bananų. Bet ir už ją skanesnis mamos pienas. Ką valgius, ką nevalgius Vaivutė viską užgeria pienuku. Gal todėl tokia iš pieno plaukus ir auga...
Faktai: 8200 g (+600), 67 cm (+0), galvytės apimtis 42,5 cm (+1), krūtinės apimtis 45 cm (+1).

 

 

Valgymas

Pradėjusi visai vangiai ragauti žmonių maistą, Vaivutė įsibėgėjo ir dabar jau net žiojasi, kai artėja šaukštelis su koše. Išragavusi visas kruopas pagal alergologų rekomendacijas, dabar jau įpusėjo daržovių ragavimą. Šiandien pirmą kartą valgė kopūsto. Kadangi Kostui užėjęs "aš pats" periodas, tai ir sesės maitinimas šaukšteliu dabar brolio šventas užsiėmimas - užvadėlis auga. Daug čia nepapasakosi, geriau parodyti :)

Raišteliai ir Co

Vaivutė labai mėgsta sėdėti ir ką nors tyrinėti. Bet tyrinėja labai greitai, tad vis reikia ko nors naujo, naujo, naujo! Žaislai seniai ištyrinėti ir kelia tik nuobodulį, tad jai į rankytes keliauja dubenėliai, šaukštai, visi įmanomi virtuvės rakandai, nosinės ir kas tik papuola saugaus po ranka. Labai smagiai Vaivutė tampo pleduko kutus, bando ragaut ar šiaip prie veidelio prisidėt. Atvėsus orams, apaviau mergytei megztus batukus su raišteliais. Taip gražiai užrišau, o veltui. Pasirodo šiuo gyvenimo periodu mažulei raišteliai yra tyrinėjimo obejktas nr. 1 - tik atranda batukus ir iš karto atriša, tampo raištelius, bando ragaut. Kad jau toks raištelių pasisekimas, tai duodu dabar ir dovanų juostelių, bei kokių nors dirželių patampyt ir paragaut. Svarbu ramybė ir tyla nors kurį laiką.

Kėdutė

Kad jau mažulė atsisėdo, tai ir valgyt pasodinau į brolio kėdutę. Tiesa, Kostas buvo išvykęs, nieko nematė, tai žiūrėsim kas bus kai pamatys :) Štai taip pasipuošusi ir pasiruošusi Vaivutė suvalgė pirmąją savo bulvių piurė. O pavalgiusi ir toliau kėdutėje liko barškinti ir graužti barškučių, nes labai jau patiko viską iš aukštai matyti.

Atsisėdo

Dėdės Igno ir pusbrolio Aido apsilankymo proga Vaivutė šiandien ėmė ir atsisėdo. Pasirėmė rankytėmis už vežimėlio lopšio kraštų - opa ir sėdi, tyrinėja užtrauktuką. Ir šypsosi kaip saulutė. Ta proga merginai išpakavom maniežą, kuriame ji su džiaugsmu įsitaiso kampe ir graužia žaisliukus. Ir taip susikaupus žaidžia, kad ne tik seilės varva, bet ir liežuvis burnoj netelpa. Jis dabar burnytėje netelpa nuolat - mergina šypsosi, o liežuvėlis iškištas. Meilu ir juokinga.

6 mėnesiai (be 5 min., t.y. be 5 dienų)

Faktai: 7600 g. (+200), 67 cm (+2), galvytė 41,5 (+0,5), krūtinė 44 cm (0).
Kad jau brolis ėjo pažymos darželiui, tai tuo pačiu ir sesę pasvėrė bei pamatavo, nors visai ne pagal tvarkaraštį. Eilinį kartą konstatavo, kad raumenų tonusas padidintas ir išsiuntė mankštoms ir masažams. Mamai gresia visai neblogas logistinis maršrutas darželis-Santariškės-darželis per kamščius su dviem nekantruoliais.
O Vaivutė šiuo metu daugiausia gyvena ant grindų, ypač rytais, kol nuotaika dar gera ir patinka bet kur. Ant grindų patiesta anklodė, primėtyta žaislų, bet mažulė vis tiek dažniausiai nepatenkinta, nebent šalia ją linksmina brolis. Labiausiai jai patinka ant rankų, tik tada garantuota tyla. Mažulė labai domisi daiktais daikteliais ir čiumpa viską, kas tik papuola į mažų kibių rankyčių teritoriją. Kostas vis pareguliuoja - " nevalgyk šito!" ir atima skanaujamą barškutį. Mama pakiša kitą, bet brolis greit pastebi jo akimis naują nelegalų veiksmą. Kai kojytės nuogos, į burną keliauja kojos nykštys. Šitas tai labai skanus. Kaip ir mamos rankos.
Pastaruoju metu arba Vaivos burnytė sumažėjo, arba liežuviukas labai paaugo, nes pastarasis vis iškištas ir iškištas. O gal intensyviai treniruojamas košei išstumti, nes šitą veiksmą mergina daro mesitriškai. Košes mažulė ragauja jau kokias 3 savaites, bet man regis nieko ji neparagauja, nes košės iš to arbatinio šaukštelio daugiau kliūna seilinukui ir drabužėliams, nei jos burnytei.

Grožis

Ir pelėda savo vaikus giria. Man mūsų Vaivutė labai graži - akytės plačios, nosytė kaip bulvytė, pirštukai mažutukai, kojytės rubuilytės... O dėdės Viktoro vestuvių proga dar ir pasipuošėm. Rodomės grožį gražiai pasipuošusį.

Palanga 2013

Rugsėjo pirmąją savaitę tradiciškai buvome Palangoje.  Bet Vaivutei ar Palanga, ar ne Palanga - nė motais, ji kaip visada savo pačios ritmu valgė, miegojo ir barškučius graužė paplūdimy, parke, name ir kieme. Jai svarbiausia, kad mama šalia. Bet nuotraukom pajūryje papozavo puikiai. Rodomės tėvelio fotosesijos kadrus. Tiesa, kelionę į Palangą mažoji beveik visą pramiegojo, o atgal į namus beveik visą prarėkė, kiek močiutė barškučiais barškino, kate kniaukė, šuniu lojo, viščiuku cypsėsjo - niekas nepadėjo. Matyt namo mažulė nenorėjo.

 

Ir vėl liga

Ir vėl Vaiva su sloga ir temperatūra. Labai tikimės, kad tuo viskas ir pasibaigs, bet antra tokia liga per vasarą neįkvepia drąsos prieš Kosto darželį. O dar bus ruduo. Ir jau nebežinau ar džiaugtis, kad brolis turės savo "darbą" ir daugiau džiaugsmo su vaikais, o mama galės daugiau skirti laiko vis daugiau dėmesio ir žaidimų reikalaujančiai antragimei. Nes ligos yra ligos, o jos išbalansuoja visus namiškius.

5 mėnesiai

Laikas kaip vanduo. Vaivutė atrodo vis maža ir maža, o iš tiesų nuolat auga ir vystosi. Mažulė pasidarė labai kibi - čiumpa viską, kas tik pakliūva į rankytes. Vonioj teko perdėliot dėžutes, nes prausiantis nuolat ką nors nučiumpa ir įverčia į kriauklę. Ir pareguliuoja vandenį kojytėmis. Mažesnius barškučius mergytė jau ilgai palaiko rankytėse ir vis deda į burnytę paragaut. Vaivutė labai džiaugiasi pypsinčia žirafyte Sofi ir barškančia rožine begemote. Įsiverkusiai mažulei šitie du žaisliukai kaip balzamas ant žaizdos. Nors geriausias ramintojas be konkurencijos yra Kostas. Tik pasirodžius horizonte broliui, mažulė plačiai nusišypso bedante burnyte, o vyresnėliui pradėjus šūkalioti ir maivytis prieš sesę, pasigirsta skambus kūdikio juokas. Klausyčiau ir klausyčiau...
Vaivutei labai patinka, kai jai bučiuoji žandukus vieną po kito. O per mankšteles ir masažus išsiaiškinom, kad smagiausi pratimėliai, kai lankstai kojytes ar rankytes jas švelniai padrebinant. Tada mergytė juokiasi lyg prašydama dar. Lankant mankšteles mažulė išmoko apsiversti ir į antrą pusę. Nors iš tiesų vartytis tingi. O mankštelės ir masažai patinka - niekad neverkia, visada šypsosi ir ką nors graužia: tai pirštuką, tai žaisliuką, tai palutę. Gal ji tikisi, kad masažai padės greičiau išmokti sėdėti, nes paguldyta nebūna nė kiek, iš karto verkšlena, kad nieko jai nesimato, prašom mane paimti ir nešioti. Ir net kūdikio gultuko matymo kampas nebetinkamas - sutinka jame būti tik brolio juokinama. Vis dažniau pagalvoju, kaip liūdna jai būtų augti be brolio...
Faktai: 7400 g (+550), 65 cm (+41), galvytės apimtis 41 cm (+1), krūtinės apimtis 44 cm (+1). TA metu tradiciškai keitėmės sauskelnes po griaustinio. O skiepijama Vaivutė net neknirktelėjo - mama net nesuprato, kad jau po visko ir seselė ne ruošiasi durt, o jau tvarkosi po dūrio :)

Griaustinis

Siaučiant vasaros audrai sėdėjo Vaivutė močiutei ant kelių ir žiūrėjo į pliaupiantį lietų. Ir staiga pasigirdo dundesys, bet toks nelabai garsus, tolimas.
- Čia griaustinis, ar Vaiva sauskelnes patobulino? - susirūpino močiutė.
Nuo tada Vaivutė į sauskelnes daro griaustinius. Arba tiesiog griaudžia.

Liga

Kostas pasigavo slogą, pasitemperatūrino iki 37,1 C ir jau galėjo eiti žaist į lauką. O Vaivutę liga užpuolė rimčių rimčiausiai  - dvi dienas su aukšta temperatūra, neapsakomai varginančia sloga ir kosuliuku, neduodančiu miegot nei mažytei, nei mamai. Taip ir nusikėlė neribotam laikui suplanuoti pasipiuškenimai baseine bei pasimatymai su išsiilgtais draugais...

4 mėnesiai

Keturių mėnesių išvakarėse atostogavom Druskininkuose. Vaivutei įspūdžio nepaliko, o Kostui, mamai ir močiutei buvo net labai geros atostogos. Mažulė daug miegojo vežime, o atsibudusi reikalavo būti nešiojama ir viską matyti. Pirmą kartą Vaivutę sukando uodai, kiek bekabinom užuolaidos atraižą ant vežimėlio. Ir net bjaurioji "moškė" sugebėjo įkąst taip, kad abu žandukai patino. Vargas su tais vabzdžiais Dzūkijoje.

Vaivutė visai nebenori būti padėta. Todėl mama gieda himnus nešioklių išradėjams - taip nors judėjimas apsunkintas, bet dvi rankos laisvos.

Vaivutė nuoširdžiai graužia rankytes ir šypsosi seilėtu veideliu. Nurengta iš karto čiumpa savo kojytes ir džiaugiasi - susirietusi į kamuoliuką išbūna gana ilgai. O aprengtos kojytės neįdomios - čiupteli šliaužtinukus ir paleidžia. 

Mažoji metė valgyti. Siūlo siūlo mama, bet jei nenori - protestas garantuotas. O nori kažkaip retai... Be to, jei miegelio norisi, pieno cisterna netiks. Būtinas čiulptukas, tada užsimerkia ir palaimingai užmiega.

Vis dažniau išgirstam skambų mažulės juoką. Dažniausiai jį sukelia aplink besisukiojantis ir vis sesę palinksminantis brolis. Bet ir mama surado būdą kaip jį planuotai išgirst: pasišypso dukrytei, tada pasislepia už palutės ir vėl pasirodo. Ir skamba kūdikėlio juokas!

Faktai: 6850 g (+430), 64 cm (+4), galvytės apimtis 40 cm (+1), krūtinės apimtis 43 cm (+2).

Apsivertė

Vaivutė šiandien pirmą kartą apsivertė nuo nugarytės ant pilvuko. Prisimasažavom, tskant :) Mamai tai reiškia dar labiau susitraukusius laisvės likučius, o mažulei naujų atradimų džiaugsmą.  O džiaugtis Vaivutė moka. Ji daug šypsosi ir jau išmoko garsiai juoktis. Juokiasi, kai Kostas juokiasi, palaimingai užsimerkusi šypsosi, kai kas nors plaukais veiduką kutena, džiaugiasi matydama save veidrodyje. O kai šypsotis nemato reikalo, tai labai rimtu veiduku, lyg prarijus muilą, burbulus iš burnytės leidžia. Tikra burbuliatorė. Vaivutė labai nemėgsta būti viena padėta. Geriausia, jei kas nešioja, bet ne bet kaip, o veidu į pasaulį. Jei tokios prabangos išsireikalauti nepavyksta, tai kurį laiką kenčia ir padėta, bet reikalauja ją kalbinančio veido. Tada šypsosi. Tik veidui dingus graudžiai pravirksta. Šiek tiek padeda barškutis, skalambijamas virš galvytės, bet neilgai. Į rankytę Vaivutė žaisliukus ima be entuziazmo ir greit numeta. Užtat rankytes čiulpia su pasimėgavimu. Žinoma, natūralus produktas geriausias.

3 mėnesiai

Laikas kaip vanduo - tik neapsižiūrėk, ir dar vienas mėnuo prabėgo. O per tą mėnesį Vaivutė valgė, augo ir tobulėjo. Dabar mažoji jau laiko galvytę, guguoja ir šūkauja. Vis bandau nufilmuoti tuos šūksnius, bet tai, jos manymu, kadrai ne kamerai. Barškučių Vaivutė rankoje laikyti nemėgsta, bet jei kas barškina virš galvytės - šypsosi, guguoja ir akytėm sekioja. Besisukanti kiškių ar meškučio karuselė džiugina, bet labai neilgai. Vis dažniau atrandu dukrytę susikišusią pirštukus į burnytę ar graužiančią čiulptuko grandinėlę.

Mažulė kūdikiškoj kėdutėj padėta gali būti tik labai soti ir labai neilgai - tuojau pat prasideda niurzgėjimas ir niurnėjimas, o žaislų kaitaliojimas nepadeda - jai reikia tikro šnekinančio žmogaus veido. Jam ji nusišypso, o tik dingus iš akiračio vėl prasideda niurzgėjimas. Dažniausiai sesę kalbina brolis kiek grubokai užgriūdamas ant mažulės, bet labai nuoširdžiai darydamas "caca" ir "pypt" į nosytę. Ant pilvuko paguldyta mažulė mankštintis nemėgsta, o kai mama masažuoja - džiaugiasi. Vaivutė labiausiai mėgsta užmigti įsikniaubus mamai į pažastį ir įsikandus čiulptuką, bet jei gerai jaučiasi - puikiai užmiega ir tiesiog paguldyta vežimėlyje ant šonelio. Mama tada džiaugiasi ir svajoja, kad šitas įgūdis tobulėtų :)
Faktai: 6420 g (+490), 60 cm (+1), galvytės apimtis 39 cm (+0), krūtinės apimtis 41 cm (-1???). Kartais nesuprantu aš tų matavimų ir matuotojų :) Be to gautas siuntimas pas neurologą - panašu, kad merginą vers sportuoti :)

Laukimas

Kaip sako Eglė - sunku būti kūdikiu. Verki verki, o tavęs vis nesupranta... O antru kūdikiu būti dar sunkiau, nes mama jei ir supranta, tai vis užsiėmusi vaiku Nr. 1, t.y. vyresniuoju broliu, o mažajai tenka palaukti. Ir laukia Vaivutė paknirksėdama, pavirkaudama, bet kantriai, kol mama atvėsins broliui košę, paskaitys knygutę, nuplaus rankytes, perrengs ar įvertins mašinų grūstį ant parketo ir pagaliau atkreips dėmesį į ją. Bet gavusi dėmesio mažoji nusišypso tokia šypsena, kad noris dar ir dar ją kalbinti. Vos pabudusi iš miegelio Vaivutė pirmiausia nusišypso, pasirąžo, apsidairo ir tik paskui inteligentiškai ima reikalauti pusryčių/priešpiečių/ pietų/pavakarių/vakarienės/naktipiečių. O naktimis nei rąžosi, nei knirksi - pasimuisto, įsikimba į pieno šaltinį ir pasisotinusi miega toliau. Gėris, o ne kūdikis. Bet vis tiek sunku būti antru kūdikiu, o ypač tobulu - ant rankų mažulę imu rečiau nei norėčiau, mankštinu rečiau nei norėčiau ir net kalbinu rečiau nei norėčiau. Vaivutė vis kantriai laukia ir laukia savo eilės kurs nors padėta...

Pravardės

Tokius mažiukus kaip dabar Vaivutė, neišeina vadinti iškilmingai vardu ir pavarde. Todėl Vaivutę vadinam visaip. Dažniausiai vadinam sese. Dar vadinam pupa, uoga, mažule, piliete. Kai juokingai kaišo liežuvėlį norėdama valgyti, vadinam gyvačiuke. O Kostas nori vadinti tikru vardu, tai šaukia "sese Uaa-ua". O atrodė tokį lengvą vardą sesei išrinkom :)

Brolio meilė

Kiekvienas Vaivutės rytas prasideda pirmiausia pienu, o paskui Kosto pareiškimu:
- Noja sesei caca padajyt! - ir tenka sesei nuiminėt net kepurę, jei ta jau būna paruošta į lauką miegoti, dėl tokio švento reikalo.

Rožinė

Dar tada, kai Vaivutės tik laukėm, bet jau žinojom, kad sulauksim mergytės, gavau keletą didžiulių maišų su mergaitiškais drabužėliais. Tik pradarius į akis tiesiog trinktelėjo rožinė spalva, tad pirma mano reakcija buvo iš karto nugrūsti juos giliai į spintą. Pasiskambinau Eglei ir paklausiau:
- Ir tau taip buvo???...
- Buvo. Priprasi, - nuramino labiau patyrusi mama.
Ir tikrai pripratau. Pradžioj rengusi dukrytę baltai-geltonai-mėlynai, vis dėlto pripažinau, kad švelni rožinė yra labai gražu ir mergaitiška. Ir kaip gerai, kad yra draugų, kurie paskolina maišus gražių mergaitiškų drabužėlių! Ačiū Viktorijai, Medeinai ir babuškai Liudmilai, aprengusioms manekenę.

Techninė apžiūra Nr. 2

Dviejų mėnesių proga Vaivutė planavo pasiskiepyti, bet kad kaip tik tą rytą užpuolė sloga ir konjunktyvitas, tai teko šį reikalą praleisti. Mažulė ir antrąjį mėnesį gerai valgė, drabužėliai sparčiai traukėsi, taigi gydytoja konstatavo, kad Vaivutė dabar sveria 5930 g (+1330 g), yra 59 cm ūgio (+5 cm), galvytės apimtis 39 cm (+2 cm), krūtinės apimtis 42 cm (+4 cm). Panašu, kad pereisim į aukštesnę sauskelnių klasę Nr. 3 :)

2 mėnesiai

Vaivutei 2 mėnesiai. Ta proga demonstruojam kūdikišką pirmąją suknytę. Mažulės jau beveik nebevargina diegliukai, todėl ji vis daugiau šypsosi ir miega, mažiau verkia, bet labiausiai mėgsta valgyti. Mama vos spėja vykdyti pieno užsakymus. Viena gulėti mūsų pupa gali tik neilgai, nors apkarstyta ir karuselėm, ir lavinamaisiais paveiksliukais, ir su barškučiais visi namiškiai šoka. Jai norisi iš kieno nors rankų į pasaulį žiūrėti ir viskas. Kiek ilgiau paguli tik ant vystymo lentos - matyt skalbinių paroda vonioje šiuo metu įdomesnė nei barškučiai.

Pirmoji šypsena

Šiandien Vaivutė pirmą kartą sąmoningai nusišypsojo. Kaip ir Kostas, šia dovana mažulė apdovanojo mūsų rūpestingąją močiutę. Ir kaip gali būti kitaip, jei močiutė pirmoji paėmė anūkėlę ant rankų vos gimusią, nepailsdama maitino sidabriniu šaukšteliu 5 savaites ir šiaip kur buvus kur nebuvus tai pašnekina, tai panešioja, tai pasūpuoja. Kaip gerai, kai yra rūpestinga močiutė, kol mama vis gamina ir varvina pieną...

Techninė apžiūra Nr. 1

Tik gimusią Vaivutę atnešusi gydytoja pranešė, kad atnešė parodai skirtą naujagimį didelėm akim. Panašu, kad ir toliau Vaivutė stengiasi išlaikyti parodinio kūdikio vardą, nes per pirmą mėnesį gerokai prisivalgė pieno ir pasiekė brolio gimimo svorį. Taigi pirmojo mėnesio faktai: svoris 4600 g (+ 1290 g), ūgis 54 cm (+ 3 cm), galvytės apimtis 37 cm (+ 2 cm), krūtinės apimtis 38 cm.

Vienas mėnuo

Šiandien Vaivutė jau nebe naujagimis, o kūdikis. Per pirmą mėnesį mūsų mažoji plačiau atsimerkė, pradėjo domėtis šviesom ir ryškesniais daiktais, atrado kumštukus, kurie nuolat atsiduria burnytėj, ir net kelis kartus pavyko pačiulpti vieną pirštuką. Ypač smagu tai, kad mažulė suprato, jog yra diena ir naktis ir jau karts nuo karto duoda mamai ilgiau pamiegot būtent naktį. Mėgstamiausi užsiėmimai neabejotinai yra valgyti mamą ir protestuoti prieš sidabrinį šaukštą, miegoti kam nors ant rankų ir tobulinti sauskelnes. Nors naujagimių rekomenduojama niekam nerodyti, bet nelegalių lankytojų Vaivutė vis tiek sulaukė. O lankytojai neatskiriami nuo dovanų. Taigi mažoji praturtėjo gėle ant galvos, rožiniais rūbeliais, didžiule lėle, karusele virš lovytės su vis dar laukiamu sukančiu-grojančiu mechanizmu ir finansine parama. O paskutinę naujagimystės dieną nuo dėdės Igno šeimynos Vaivutė gavo dovanų meškiną Miką, kurio bet kuri letena yra didesnė už pačią meškino savininkę. Dar daug pieno reikės mažulei suvalgyti, kol galės paimti tokį gigantą į glėbį.

Pirmosios dienos

Vaivutė labai mėgsta šilumą, todėl nuolat prašosi būti ant rankų. Vos ją padedi - skandalas. Ir būti pervystoma Vaivutė nemėgsta. Pervystymą kiek lengvina pėdučių laikymas mamos delnuose, bet tik jas paleidi - tuoj pat skandalas. Todėl miegojimui mažulė guldoma suvyniota ir supakuota kaip saldainis. O pirmąsias maudynes mergytė pramiegojo - matyt buvo tikrai šilta vonioje ir tikrai labai norėjosi miego, nes taip ir nepabudo nei vandenyje, nei šluostoma, nei aprengiama.

Velykos

Pirmąsias Velykas Vaivutė praleido namuose, nes susirgus vyresniajam broliui pirmąją išvyką pas dėdę Igną teko atšaukti. Mažoji dėl to nė kiek nesusijaudino ir labai šauniai pozavo su gražiausiais drabuželiais velykinei fotosesijai, rekvizitui pasirinkusi močiutės padovanotą minkštutį kiškutį ir numargintus tradicinius margučius.

Gimimas

Mes tavęs laukėm didelės kaip vyresnysis brolis, o tu gimei maža mažutėlė. Ir tas mažumas pavergė tą pačią akimirką, vos tave pamačius. Ir pavergė tavo didelės ir skvarbios akys, lyg jose slypėtų visa amžių amžiais kaupta patirtis ir išmintis. Nors kalendorius jau rašė pavasarį, bet žiema niekaip nenorėjo pasitraukti. Ir tik paėmus tave į glėbį atėjo pavasaris į širdį. Sveika atvykus į šį pasaulį, mažoji dukryte. Bus smagu kartu su tavim jį iš naujo pažinti.
Faktai: 2013-03-15, penktadienį, 9:11 gimė 3310 g, 51 cm mergytė.