2013 m. liepos 5 d., penktadienis
Apsivertė
Vaivutė šiandien pirmą kartą apsivertė nuo nugarytės ant pilvuko. Prisimasažavom, tskant :) Mamai tai reiškia dar labiau susitraukusius laisvės likučius, o mažulei naujų atradimų džiaugsmą. O džiaugtis Vaivutė moka. Ji daug šypsosi ir jau išmoko garsiai juoktis. Juokiasi, kai Kostas juokiasi, palaimingai užsimerkusi šypsosi, kai kas nors plaukais veiduką kutena, džiaugiasi matydama save veidrodyje. O kai šypsotis nemato reikalo, tai labai rimtu veiduku, lyg prarijus muilą, burbulus iš burnytės leidžia. Tikra burbuliatorė. Vaivutė labai nemėgsta būti viena padėta. Geriausia, jei kas nešioja, bet ne bet kaip, o veidu į pasaulį. Jei tokios prabangos išsireikalauti nepavyksta, tai kurį laiką kenčia ir padėta, bet reikalauja ją kalbinančio veido. Tada šypsosi. Tik veidui dingus graudžiai pravirksta. Šiek tiek padeda barškutis, skalambijamas virš galvytės, bet neilgai. Į rankytę Vaivutė žaisliukus ima be entuziazmo ir greit numeta. Užtat rankytes čiulpia su pasimėgavimu. Žinoma, natūralus produktas geriausias.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Skaitau ir galvoju... o kam man rašyti, juk čia ir apie Akvilę :) tik rankytes aš traukiu traukiu iš tos burnytės... pakišu po kaldryte, tada su visa kaldryte atsiranda burnytėj :) o verstis labai gerai moka, ypač mano lovoj, kai jaučia pieną... o pa ir ant pilvuko nosytę įbedus į lovą :) Išradingi tie vaikai. Tai nenusigraužkit kumštukų! :)
AtsakytiPanaikinti