Dantukas Nr. 3

Po ilgo laukimo, jaudinimosi ir net pradėtų tyrimų, pagaliau šiandien prasikalė Vaivos dantukas Nr. 3. Žinoma, ne pagal vadovėlį, apačioje, bet dėl to ne mažiau mielas perliukas.

Gimtadienis 2014

Pirmąjį Vaivutės gimtadienį nusprendėm švęsti "Meškakojyje". Sukvietėm draugų ir jų tėvelių. Tiesą sakant atvyko visi vyresni už jubiliatę: Miglė, Vytė, Motiejus, Jurgis, Ditė, Medeina, Šarūnas, Elzė, Ainaras. Na, ir prie vaikų nebepriskiriami, bet labai laukti pusseserė Guoda ir pusbrolis Aidas. Manėm, kad Vaiva daugiau laikio leis kam nors ant rankų, bet klydom - ji suposi krykštaudama ant visų sūpynių, nuolat kursavo tarp kamuoliukų baseino ir batuto, lipo laipteliais, čiuožė nuo čiuožynių ir vėl viskas iš pradžių. Žinoma, visa tai ji darė moteriškai elegantiškai, kitaip nei iki siūlo galo šlapias brolis ir vyresnieji draugai. Bet įspūdžių tikrai užteko visiems, nes po pasilinksminimo abu vaikai lovose užmigo akimirksniu.
Po šventės Vaiva praturtėjo mediniu barškančiu stumduku, šokančiu akrobatu, ergoterapiniu žaislu, kartonine piramide, "Labanaktuko pasakų knyga", piešiama-trinama knygute, puikiomis knygutėmis apie nykštukus ir apie žvėrelius, nuostabiu sidabriniu šaukšteliu ir finansine parama. Tiesa, šventės išvakarėse, per tikrąją gimimo dieną, Vaivutės babuška ją apdovanojo mielu rudu pliušiniu meškiuku. Kelias dienas mergytė nepaleido jo iš rankų, vis mylavo ir mylavo.

1 metukai

Kaip greitai bėga laikas. Per greitai. O kai auga vaikai, tai net ne bėga, o skrieja. Pirmieji Vaivos metai praskriejo vienu atsikvėpimu, ir net sunku patikėti, kad mūsų mergytė jau net nebe kūdikis. Ir tikrai, ji jau žmogeliukas su aiškia savo nuomone. Jei ji nori va to flomasterio, tai bet kokio niekučio nebepakiši.
Vaivutė nori visur su visais dalyvauti - ir knygutes skaityti su broliu, ir žiūrėti kaip košę maišo mama, ir laiptais lipti su močiute, ir ragauti iš visų lėkščių, o ypač iš tėvelio. Bet iš tų lėkščių ji tikrai tik ragauja - toks jausmas, kad tyrinėjimo sumetimais. Nes paragauja kąsniuką ir ačiū - daugiau nebesižioja.
Vaivai labai patinka knygutės. Kur buvus kur nebuvaus jau varto, loja ties kiekvienu žvėreliu ir baksnoja nosytes. Bijau džiaugtis, bet knygutes su plonais lapais mergytė irgi varto, o ne drasko. Na, nutinka visko, būkim atviri, bet iš esmės vis tiek moteriškas tvarkingumas mane žavi.
Vaiva labai mėgsta suptis. Atsimenu, Kostas tokio amžiaus tiesiog žviegdavo sūpynėse ir reikalaudavo ištraukt, o Vaiva krykštauja ir prašo vis dar ir dar.
Medinis spalvotų skritulių bokštas tiesiog nepamainomas žaislas. Jei tik mažoji suvirko, ištrauk bokštą ir nusiramins maudama skrituliukus. Panašaus populiarumo ir suveriamas meškiukas iš trijų dalių- kojyčių, rankyčių ir galvytės.
Vienas svarbiausių metukų pasiekimų - atsisveikinimas su čiulptuku. Tiesą sakant nei mes planavom, nei kažkokių tikslų ar ribų šitam kūdikio atributui buvom brėžę, bet nutiko taip, kad Vaivai išbėrė smakriuką. Nesureikšminom, patepėm kremu, pareguliavom maistą. Bet bėrimas nedingo, o tik ryškėjo, ypač pačiulpus čiulptuką. Tai va dėl to bėrimo čiulptuką mažoji gavo vis rečiau ir rečiau, kol pamatėm, kad jai jo iš tiesų nebereikia. Va taip lengvai ir neskausmingai sugydėm bėrimą ir atsisakėm kūdikiško įpročio.
Metukų proga ištraukėm Vaivai dar gimimo proga draugų dovanotą lėlių vežimėlį. Ir kaip laiku! Kaip vežimėlio, žinoma, ji nenaudoja, bet kaip stumduką - nuolat. Gražumėlis kai abu su Kostu lekia koridorium ką nors stumdami. Saugokitės sienos, grindys, durys ir veidrodžiai, nes niekas jūsų tikrai nesaugo :)

Beždžionėlė

Mes Vaivutę dažnai meiliai vadinam beždžionėle. Tam yra net kelios svarios priežastys. Pirmiausia ta, kad ji leidžia tokius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo garsus, lyg būtų kokia goriliukė - nei juos žmoniškai įgarsinsi, nei ką. Pastaruoju metu tūpčiodama abiem kojytėm Vaivutė nuolat stovi ant laiptelio prie vartelių, užtveriančių kelią į antrąjį aukštą. Kaip bežiūrėtum - beždžionėlė narvelyje ir viskas. Nepasitenkinimo šūksniai, greitai pereinantys į reikalavimo verksmą, ištinka nešant kopėčias pro dukrytę arba atidarius duris į laiptinę, kur mažoji išsiaiškino, kad yra LAIPTAI! Vaivutė dar eina rankas iškėlusi lygsvaros laikymui, bet kopėčiom lipa taip, lyg ant jų būtų gimus. O Kostas konstatuoja: ji kaip močiutė, ant paties aukščiausio laiptelio užsilipo!

Kovo 11

Kovo 11 diena buvo nepaprastai šilta ir saulėta. Išvakarėse pakabinta vėliava mūsų balkone šiek tiek tingiai plevėsavo. Kostas visus atsikeliančius vedė jos pažiūrėt, nors prieš miegą visi kartu ją ir kabinom. Šventiškai papusryčiavę visi namiškiai išsiruošėm į iškilmingą trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimą Nepriklausomybės aikštėje. Kostas jau žinojo, kad bus kareiviai, kad šaus į orą tris kartus, kad bus pučiamųjų orkestras. O Vaivai tai buvo naujiena. Bet ji nė nekrustelėjo per salves, visiem šypsojosi iš nešioklės ant tėvelio pilvo. Ir net parodomojo skrydžio naikintuvų gausmas jos nesujaudino. Supyko mergytė tik eisenoje nuo Seimo rūmų iki Katedros aikštės, nes aplink buvo tiek balionų ir vėliavėlių, o jai niekas nedavė. Situaciją pataisė Kostas, pakėlęs skandalą, kad jis iš eisenos į Lukiškių aikštę, kur bus palaikymo Ukrainai akcija, nesuks, kad jis stovės čia, vidury Gedimino prospekto ir iš viso niekur neis, žodžiu - beee... Ir iš karto stebuklingai atsirado vėliavėlė. Ją įteikė supratinga jauna moteris, matyt pati vaikus auginanti. Kostui ilgai jos nereikėjo, pamačius didžiulę Lietuvos vėliavą-kilimą, kurią ėjom visi laikyt, vaikai po ja landžiot, ant pievos voliotis. Todėl vėliavėlė labai greit pateko į Vaivos rankytes, iš kur jos mažulė nebepaleido. Ar dėl vėliavėlės, ar dėl atsipūtusio tėvelio, bet mergytė tik su kombinezoniniais batukais atsistojo ir nuėjo pavasarine pievele. Nuo tos šventinės dienos į lauką mergytė eina jau tik su batais.

Rožė

Kovo 8 dieną Vaivos tėvelis grįžo namo su mamos ir močiutės mėgstamom frezijom. Gėlės taip kvepėjo, kad Vaivutė vis ėjo ir ėjo jų uostyt. Ji taip juokingai išsižioja visa burnyte, lyg norėtų gėlės atsikąsti, o paskui šnopuoja nosyte kaip šuniukas. Taip ji gėlytes uosto. Bet svarbiausia tai, kad tėvelis ir Vaivai parnešė rožę, didesnę už pačią moterytę. Ar tik tai nebus pirmoji gėlė nuo pirmojo įsimylėjusio kavalieriaus?..

Faktai ir garsai

Metukams artėjant nuėjom su Vaivute pasisvert ir pasimatuot. Faktai (po dviejų mėnesių): 9420 g (+200), 74 cm (+2), galvytės apimtis 44,5 cm (+1), krūtinės apimtis 47 cm (+2). Dantukai tie patys du, o 19 dydžio Gucio batukai vis dar tinka.
Bet kiti pasiekimai džiugina labiau. Mūsų mergytė išmoko loti kaip šuniukas. Dabar verčia knygutę, baksteli į bet kokį gyvuliuką ir loja. Bet ne kaip nors "au-au" o taip kažkaip tikrai šuniškai. Regis tą pačią dieną Vaivutė pradėjo rodyti ženklą "saulė virė" sukdama rankytę ir ploti kai "mėnesėlis kepė". Ir dar mergytė stipriai linguoja pirmyn-atgal vos tik mama uždainuoja. Toks užsiėmimas mažulei taip patinka, kad juokiasi nesustodama.
Vaiva atrado naują žaidimą, pavadinimu "sumesk viską į vonią". Kol ten keliauja rankšluosčiai, skalbiniai, žaislai ir buities įnagiai  - tiek to, bet va knygučių tikrai gaila... Kiek aiškinu, kad negalima, ji tik žiūri gudriu žvilgsniuku ir apsisukusi meta vėl. Ak tie kūdikiai...

Маšinos, grąžtai ir kiti žaislai

Kai augi su vyresniuoju broliu, natūralu, kad pagrindiniai žaislai yra mašinos. Jau keli mėnesiai mūsų rožinė princesė mašinas ne tik graužia, bet ir burzgia imituodama važiavimą. O kai fotografavom gražuolę su pirmąja suknele, tik tvarkant nuotraukas apsižiūrėjom, kad rankytėj mergina nusitvėrusi turėjo irgi neabejotinai mašinytę. Dabar merginos mėgstamiausi žaislai yra du salotiniai grąžtai iš Kosto rinkinio. Net miegot su jais eina - nepaleidžia iš rankyčių.
Kalėdoms Vaivutė gavo simpatišką lėlytę. Ja kažkiek domisi, bet tik tol, kol mama rodo kur jos nosis ir plaukais kutena veiduką. Šiek tiek daugiau pasisekimo turi pliušinis šuniukas ir naujas močiutės dovanotas rožinis meškutis. O ant didžiojo meškino Mikio labai smagu gulėt ir vartytis - ir švelnu, ir minkšta. Lego kaladėlių krūvą mergytė gali tyrinėti vėl  ir vėl, bet nusitvėrusi neša dažniausiai žmogeliuką.
Atskira tema yra carmex lūpų balzamo ryškiai geltonos su raudonais kamšteliais tūtelės. Kostas nuo kūdikystės iki dabar nuolat su ja žaidžia. Maniau, kad tai tik jo silpnybė, bet Vaiva į carmex reaguoja lygiai taip pat - tik pamato ir iš karto rėkt kaip jai reikia, tada į burną graužt, o paskui nešiotis nepaleidžiant iš rankų kokį pusdienį.
Ypatingas traukos objektas yra šiukšliadėžės. Jei tik tylu, iš karto reikia bėgti į vonią ir neabejotinai rasi mažulę jei neiškrausčiusią, tai bent jau nusitaikiusią kraustyti nelegalų objektą.
Vaivutė labai mėgsta dėlioti medinių skritulių bokštą. Bet galvą uždėti reikia pirmiausia, o paskui supykti, kad per ją skrituliai nebeužsideda. Mėgsta Vaivutė ir niekad nenugriūnantį viščiuką-pingviną-papūgą judinti. Bet neabejotinai smagiausia jai žaisti su Kostu, nepaisant to, kad jis nuolat ją tai griauna, tai stumia, tai žaislą atima. Bet vos tik Vaivutė paleidžia gerklę, brolis skuba jos raminti nešdamas čiulptuką ir brukdamas į rankytę kokią nors savo brangenybę. Ak tie vyresnieji broliai...