2014 m. vasario 21 d., penktadienis

Kaukė

Valgo Vaiva pusryčiams manų košę. Dalį spjauna, dalį įtrina į rankovę, dalį įklijuoja į plaukus ir labai daug išsiterlioja ant veido.
- Oi kokia tu košiuota! - meiliai kalbina dukrytę tėvelis. - Čia tokia veido kaukė?

2014 m. vasario 15 d., šeštadienis

11 mėnesių


Kaip neapsakomai greitai bėga laikas... Man Vaivutė vis maža ir maža, o iš tiesų jau oho kokia didelė. Nors šito gesto "diiiidelė" piktybiškai nekartoja. Bet žieminį kombinezoną baigia išaugti ir į automobilinę kėdutę beveik nebetelpa. Gresia išlaidos. Bet kad mažulė į kūdikišką kėdutę sėstis visai nebenori, riečiasi tilteliu ir ką tu jai.
Vaivutė labai šauniai visur vaikšto dviem kojytėm. Na, pasiremiant dar vis drąsiau, bet vis tiek nueina kur jai reikia net su dviem žaislais rankytėse. Svarbu teisinga motyvacija.
Vaivutei labai patinka žaisti žaidimą "ačiū-prašau". Taip labai mielai duoda ir ima žaisliuką, o tada krykščia iš laimės.
Kostas gavo helio pripūstą balioną. Bet Vaivai jo reikia labiau - ji tiesiog netveria savam kailyje jį pamačiusi - ir kojytėm mataruoja, ir rankytėm mojuoja, ir cypia taip, kad laikykis.
Vaiva iš Kosto išmoko spiegti. Dabar toks jų bendravimo būdas - Kostas sesei spiegia, ta džiaugiasi ir spiegia atgal. Nuostabus garsas namuose. Dabar jau dažnai nebeatskiriu kada kuris spiegia. Ir sustabdyt šitą pramogą tikrai nežinau kaip. Nors teisybės dėlei turiu pastebėti, kad pradėjusi vaikščioti Vaivutė tikrai gan ilgai užsiima pati, tyrinėja žaislus, stalčius ir spinteles. Baigėsi nuolatinis reikalavimas "paimk mane, nieko nematau!"
Pas mus tikra namų tvarkytoja freken Bok auga. Kad atidaroma indaplovė, Vaivutė išgirsta net kitam kambary ir skuodžia kiek įkabindama prie šito technikos stebuklo. Jei tik neapsižiūri, tai ir stalo įrankius pačiupinėja, ir lėkštes paiminėja, ir skalbimo priemonės stalčiuką patikrina. Labai panaši trauka ir skalbyklei. Mažulė ypač patenkinta būna, jei gali skalbyklės dureles atidaryt, uždaryt, atidaryt, o paskui išverst ant žemės visą nešvarių skalbinių kalną. Juokiasi mergytė iš džiaugsmo ką nors nešvaraus į burnytę įsidėjus.


2014 m. vasario 11 d., antradienis

Trupinėliai

Mūsų Vaivutė tikra moteris-rinkėja. Ant jos staliuko gali būti visa riekė duonos, bet rankioja ji trupiniukus mažais pirščiukais ir elegantiškai dedasi į burnytę. Tik pavalgė avižų košės ir kategoriškai atsisakė dar, bet po minutės jau rankioja nuo žemės nukritusias tos pačios košės kruopeles. Mėsos maltinio gabaliuką sąžiningai spjauna, tada smulkina pirščiukais ir su pasimėgavimu valgo mėsos trupinukus. Iš jos burnos nuolat ką nors traukiu, ir vis trupinėlio dydžio - tai obuolio sėklytę, tai popieriuko gabaliuką, tai šiukšlytę. Dažniausiai apie nelegalų sesės grobį praneša Kostas ir dar niekad nepaskundė jos be reikalo. Gerai, kai namie toks seklys morka.

2014 m. vasario 8 d., šeštadienis

Valgymo ypatumai

Mūsų Vaivutė ypatingu apetitu nepasižymi. Turbūt saugo figūrą. Galbūt dėl to, kad tiek gražiausių skolintų suknelių, timpų ir tunikų pilni stalčiai. Man regis ji niekada neatsisako tik pienuko. Vaivai specialiai pagamintą maistą valgo tik tada, jei rankoj žaisliukas, geriau du, o dar geriau, jei kas nors barškina, kalbina, juokauja. Tik baigiasi cirkas - lūpytės sučiauptos ir nepasitenkinimo cypimas garantuotas. Buvo laikas, kai neblogai valgė šokdama baletą toje pačioje maitinimo kėdutėje. Arba šaukštelis košės-čiulptukas-šaukštelis košės. Dabar kartais padeda mergytės pasisodinimas ant kelių. Keli šaukšteliai pliurzės jos burnoj ir panašiai tiek pat mamai ant palaidinės garantuoti. Bet visai neseniai mergytė atrado, kad patį skaniausią maistą mes nuo jos begėdiškai slepiam. Todėl dabar pamačius ką nors susiruošusį valgyti iš anksto protestuoja, bando siekti lėkštę ir kabinasi į kelnes. Dažniausiai paragavusi kąsniuką nueina žaisti, bet kartais neblogai įsisuka. Tėvelis iš savo lėkštės taip ją pamaitino puse pieniškos dešrelės - labai geras maistas alergiškam kūdikiui. Iš mamos lėkštės nudžiovė blyną ir suvalgiusi paprašė dar trijų. Vaivutė ne kartą patikrino Murzės dubenėlį iki saugiai jį paslėpėm - iš burnos traukiau ir katiniškus konservus, ir sausiukus. Bet skaniausiu dalyku su ja pasidalino Kostas - sausais pusryčiais "Kviečiai su medumi". Na kaip paskui neprotestuosi, kai net katei tokius skanėstus duoda, o dukrytei ne.