Teatralė

Vaiva labai mėgsta eiti į teatrą. Kartais būna namie, žaidžia sau ir nei iš šio, nei iš to paklausia:
- O kada eisim į teatrą?
Taigi kai yra galimybė, tai visad ją ir vedam.
Paskutinį kartą močiutė niekaip negalėjo mažosios išsivesti iš teatro, nes "Snieguolė ir 7 nykštukai" Vaivai pasirodė per trumpas veikalas. Ji norėjo dar.
Todėl kai atsirado galimybė, nusivedžiau ją į tikrai ilgą klasikinį baletą "Don Kichotas".
Per pertrauką Vaiva susidraugavo su vyresne mergaite vardu Rusnė, bet turbūt neaiškiai išgirdo, o ir vardas buvo nepažįstamas, tai vadino ją Karusele. Nežinau kaip paauglė turėjo jaustis, bet 3 metų damai atrodė tai visai normalus vardas.
Nuėję į salę su Vaiva iš karto labai aiškiai susitarėm, kad kai užges šviesos reikės tylėt, nebus galima kalbėt. Susitarimas veikė maždaug iki pusės veiksmo.
O šiaip viskas jai tiko ir patiko, ir tikrai būtų pažiūrėjusi visą spektaklį iki pabaigos, jei jis būtų dieninis. Bet vakaro nuovargis padarė savo, mano mažoji teatralė trečiojo veiksmo vidury nusiavė batus, nes pradėjo spausti, žadėjo nusimauti ir pėdkelnes, tad susitarėm, kad jau eisim namo.
Kitą rytą per pusryčius visi sužinojom, kad ji matė paukščiukus, vorą, briedžius, kad buvo mergaitė su rožiniu sijonu, angelėliai, o vienas iš jų storas. Ir dar parodė kaip mergaitės ir tetos šoko. Ir visai taikliai parodė.
Kokį čia dar ilgesnį veikalą jai parodyt? :)