Vaiva myli Kostą. O Kostas myli Vaivą. Buvom su Kostu ligoninėj 3 dienas, grįžom namo, Vaiva kad lekia prie durų pasitikt. Aš jau pasiruošiu ją gaudyt, o ji pralekia pro šalį ir tiesia rankas į Kostą.
Ryte visą užsimiegojusią nešu ant puoduko, o ji net kelnių neapsimovus lekia Kosto ieškot.
Kostas turėjo reikalų mieste su tėveliu, Vaiva išsiruošė į lauką. Pavažinėjo paspiriama mašinyte, pakapstė smėliuką ir nė 10 minučių nepraėjus gailiai sako:
- Kosto noliu...
O savaitgalio rytas būtų be pusės žavesio, jei vaikai negalėtų pasivolioti didelėj lovoj, pasislėpti po antklodėm ir kitaip paišdykauti. Paskui pavargę apsikabina ir bučiuojasi. Tikra broliška meilė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą