Darželis

Vaiva labai simboliškai, Rugsėjo 1-ąją, pradėjo lankyti darželį. Ėjo mergina pasipuošusi, saulėgrąžų pasiėmusi ir labai entuziastingai. Dar iš vakaro pasakojo, kad eis pas vaikus, ten bus daug mašinų ir kažkodėl fontanas. Tai grupėj pirmiausia prie mašinų ir nudrožė. Paskui susidomėjo lėlių vežimėliu, o kai mama atsisveikino ir mergina bandė prieštaraut, ji greitai buvo nuvesta pažiūrėt žuvyčių akvariume. Po maždaug 40 minučių mažulė pasigedo mamos, kaip tik tada mama ir grįžo, taigi gražiai atsisveikinom su auklėtoja ir vaikais bei susitarėm rytoj vėl ateit pažaist. Kadangi Vaiva iš naujokų darželyje pratinasi pirmutinė, tai turėjo išskirtinę teisę išsirinkt spintelę. Išsirinko su simpatišku rožiniu paršiuku. Nenustebino, tiesa?

Ventspils 2015

Šiemet išsipildė mamos svajonė su vaikais atostogauti Ventspilyje, garsėjančiame kaip vaikų miestas. Būtent toks jis ir buvo. Vaikams pramogų begalė, vos spėjom viską aplankyt ir viską išbandyt. O dar kai oras buvo maloniai šiltas, be lietaus, tai net gaivi jūros vandens temperatūra +11 C mums atostogų nesugadino. Jūrą Vaiva vadino "vandenukas" ir įnirtingai norėjo braidyt, dėl ko net teko išmaudyt, kad galutinai sušaltų ir daugiau į vandenį neitų.

Vaivai ir Kostui labai patiko Džiunglių tako bei Vaikų miesto karstynės. Kostas lipo, Vaiva nė kiek neatsiliko, jei tik kojų ilgio užteko, Vaiva čiuožė nuo aukščiausių aukštumų, Kostas irgi paskui ją įsidrąsino. Vaivai bene labiausiai patiko važiuoti traukinuku, o Kostui plaukti dideliu laivu. Ir abiems įspūdį paliko medūzos - jų buvo pilnas šaltutėlis vanduo ir pakrantė. Abu vaikai jas ėmė į rankas, tyrinėjo, nešiojo, gaudė, paleidinėjo ir klausinėjo.

Ventspilis pilnas karvių skulptūrų, tai Vaivai šventas reikalas buvo ant jų visų pasėdėt ir nusifotografuot, iš paskos prireikė ir Kostui. Ir abiem būtinai reikėjo imti tuos gyvulius už ragų. Tiesą sakant gerai, kad išgirtąjį Tervetės parką aplankėm keliaudami į Ventspilį, nes po Ventspilio jo nykštukų miestelis nublanko.

Popierius ir moteris

Atbėga Vaiva visa verkdama, griūna ant žolės po stalu ir kad rauda tai rauda.

- Kas nutiko, Vaivute? - klausiu. 

- Šuniukas nusinešė popierių! - ašaroja mažoji. 

- Tau to popieriaus labai reikėjo? - bandau aiškintis situaciją. 

- Ne!

- Tai ko tu verki?

- Nežinau! 

Vaiva nepaliauja čiauškėjusi prie stalo. 

- Ak tu mano moteris, vis šneki ir šneki, - meilinasi tėvelis dukrytei. 

- Aš ne moteris! - supyksta mergytė. 

- O kas tu?

- Aš  - Vaiva!

Kalėjimas, arklys ir avis

Pagaliau atšilus orams, išsiruošėm 3 mamos su 6 vaikais į Trakus. Kadangi vaikų amžiaus spektras buvo platus - 2, 4, 6, 8, 12, 14 - tai planas buvo suvalgyti ledų, aplankyti Trakų pilį, vėl suvalgyti ledų ir tada apsistoti Emilijos ir Pauliuko namuose bendravimui ir žaidimams. Ledus Kostas tiesiog rijo, o Vaiva terliojosi kaip mokėjo, bet niekam nedavė. Pakeliui į pilį pasižiūrėjom vestuvių procesiją su arkliais. Kostui labai rūpėjo plaukti kokiu nors laivu, bet pavyko susitarti, kad plauksim tada, kai bus su mumis ir tėvelis.
Trakų pily Vaivai labiausiai įsiminė laiptai ir žvėrių iškamšos. Net tris kartus grįžom prie tigrų, meškų, elnių ir liūto stendų. O Kostui didžiausią susidomėjimą sukėlė kalėjimas. Jis tiek apie jį klausinėjo, kad naują žodį išmoko ir Vaiva. Taip ir išvažiavo mergina vežimėlyje dainuodama:
- Kalėėėjimas, kalėėėjimas, kalėėėjimas...

 Tikėjausi, kad po tiek įspūdžių ir 2 porcijų ledų Vaiva užmigs mašinoje. Bet planas neišdegė. Mergina kuo žvaliausiai įžengė į svečių namus ir nužingsniavo tiesiu taikymu prie besisupančio arklio. Ten visą dieną mergina ir leido. Kadangi kažkaip stebuklingai susiorganizavo vyresnių merginų pilną aptarnavimą, tai nenulipdama nuo gyvulio ir pavalgė, ir naujus žaislus patikrino, ir vėl pavalgė. Sužavėta tokio pasisekimo Emilija savo arklį geraširdiškai perleido mažajai raitelei, taigi parsivežėm namo dar ir kraičio. O kai atsirado karnavalinių kostiumų maišas, Vaiva puolė matuotis visus iš karto.

Taip ji pavirto lape su ilga suknele ir puikia uodega, ant viršaus užsisegė drugelio sparnus ir dar ant galvos užsidėjo nykštuko kepurę su visa barzda. Ir visa tokia graži jojo ant arklio. Gaila nespėjau nufotografuot tokio grožio, nes kol ieškojau telefono, mergina staiga pavirto į avį. Ir jau šito kostiumo nė už ką nesutiko nusivilkti. Taip ir išsivežiau mažą avytę, kuri per sekundę užmigo ir išmiegojo iki ryto.

Mažiukai

Vaiva pakvaišusi dėl mažų daiktų. Šakutė jai būtinai reikalinga maža, šaukštelis pats mažiausias, kokį įmanoma rasti ir net puodeliai sultims reikalingi "mazi, mazi", skirti lėlių arbatai. Kūrenam laužą, Kostas velka kuo didesnes šakas, o Vaivutė džiaugiasi radusi mažulytę šakelytę ir tiesia man, kad įmesčiau į laužą, nes pačiai nedrąsu. Iš gausios meškiukų kolekcijos Vaiva miegui irgi renkasi patį mažiausią. Tik pati didžiausia meška irgi įvertinama, kai ant jos norisi pasivolioti. Kiekvienam savo paskirtis.

Dantukai Nr. 17 ir 18

Vaiva nelabai mėgsta valytis dantukus. Reikia pasistengti įkalbėti, kad gražiai išsižiotų ir iš karto neužsičiauptų. Šiek tiek padeda voro, skruzdėlių, kirmėlių ir vabalų gaudymo imitavimas, bet vis tiek jai gerai dantis išvalyti yra iššūkis. Todėl kai vakar mergytė per stebuklą gerai išsižiojo, aš net aiktelėjau, nes burnoje radau jau pilnai išdygusį apatinį krūminuką nr. 17 ir vos vos prasikalusį nr. 18. Irgi apačioje. Vaiva dabar dar geriau apsiginklavusi. Fiksuojam datą: 2015-06-13. O kad tik ką pasigaminom pažymą darželiui, tai fiksuojam ir kitus duomenis: ūgis 91 cm, svoris 12,5 kg, pėdutė 14 cm.

Broliška meilė

Vaiva myli Kostą. O Kostas myli Vaivą. Buvom su Kostu ligoninėj 3 dienas, grįžom namo, Vaiva kad lekia prie durų pasitikt. Aš jau pasiruošiu ją gaudyt, o ji pralekia pro šalį ir tiesia rankas į Kostą.
Ryte visą užsimiegojusią nešu ant puoduko, o ji net kelnių neapsimovus lekia Kosto ieškot.
Kostas turėjo reikalų mieste su tėveliu, Vaiva išsiruošė į lauką. Pavažinėjo paspiriama mašinyte, pakapstė smėliuką ir nė 10 minučių nepraėjus gailiai sako:
- Kosto noliu...
O savaitgalio rytas būtų be pusės žavesio, jei vaikai negalėtų pasivolioti didelėj lovoj, pasislėpti po antklodėm ir kitaip paišdykauti. Paskui pavargę apsikabina ir bučiuojasi. Tikra broliška meilė...

Apsirengimas

Jei su Vaiva iš pat ryto pavyko susitarti kuo ji apsirengs, tai pusę dienos darbų jau ir nudirbai. Kažkuriuo metu buvo gražu tai, kas rūūūžava - auginantys mergaites puikiai supras. Bet pastaruoju metu rūžavas koziris nebegalioja. Ryte nurengiu mergytei pižamą ir prasideda:
- Ne sitą! Ne sitą!
- Gerai, ne šitą, tai gal šitą? - bandau alternatyvų rūbelį pasiūlyt.
- Ne, ne, ne sitą!
Tada duodu išsirinkti iš dviejų alternatyvų. Rezultatas:
- Ne, ne sitą!
- Dukryte, rinkis pati, - atidarau drabužėlių prigrūstą stalčių.
O mergina rangosi kaip gyvatėlė ir deda į kojas lakstyt nuoga. Gerai, kad kol kas orai tokie, kad po 5 minučių atbėga šaltelėjusi ir rengiasi jau be didesnių diskusijų kas pasiūloma.
O paskutinėm dienom nauja tendencija - tinka beveik viskas, kas iš Kosto spintos, nesvarbu, kad dviem-trim dydžiais per dideli. Taigi ir vaikšto mūsų princesė atraitotom rankovėm su traktoriais, ekskavatoriais, raketom, formulėm ir McQueen'ais. Svarbiausia, kad patenkinta ir išdidi. Ir apsirengus.

Oi ir negaliu

Jei Vaivai kas nors nutiko, ji labai išraiškingai kartoja daug kartų:
- Oi, oi, oi.
Sultys išsipylė - oi. Rankovę sušlapo - oi. Žaisliukas sulūžo - oi. Pieštukas nukrito - oi.
- Pakelk, Vaivute, kad nukrito, - sakau.
- Negaliu.
- Pabandyk, juk gali.
- Oi. Negaliu. Padėėėėėėk.

Knygutės

Vaiva labai mėgsta skaityti knygutes. Kartais taip skaito, kad net sudrasko. O kartais sudrasko, kad geriau būtų skaityti. Dėl to baramės ir ginkluojamės lipnia juosta, bet ir vėl skaitom.
Vaiva su užsidegimu rodo ir vardina visus žvėrelius:
 - Liūtas, tigjas, zijafas, vezlys, aaam (krokodilas), tiu-tiū (dramblys), bū-bū (meška), genys, eziukas, lapė, zuikis.
Atverčiu naują paveikslėlį ir klausiu kas čia:
- Neziniau.
- Na dar pažiūrėk.
- Medis.
- O čia kas?
- Neziniau.
- Dar kartą pažiūrėk.
- Sauliutė.
- O čia kas?
- Neziniau.
- Pažiūrėk.
- Gėlytė.
Ir taip be galo.

Lovytė

Vaiva nuo Ditės per gimtadienį dovanų gavo lovytę lėlei. Labai jai patinka, nuolat migdo lėlę, išima, įdeda, užkloja, nukloja, pasupa ir liepia:
- Migok!
Visą dieną migdžiusi lėlę, vakare Vaiva nusprendė ir pati jos lovytę išmėginti. Įsitikinusi, kad nepatogu, įsitaisė mamai ant kelių ir saldžiai užmigo kaip visada.

2 metukai

Vaivai gimtadienio šventę suorganizavom ekspromtu paskutinę akimirką. Tai kas atėjo - tam ir ačiū. Vaiva netikėtai labai noriai pasipuošė ir džiaugėsi, kad buvo daug vaikų - Liutauras, Magdutė, Medeina, Ditė ir, žinoma, Kostas. Ypač didelio pasisekimo sulaukė balionai. Vaikai su jais dūko ir lakstė. O siūtas Vaivos vardas ilgam užklijuotas ant pagrindinio lango. Žvakutės ant torto neabejotinai sulaukė daugiausia vaikų dėmesio. Visi noriai pūtė ir ne po vieną kartą. O Vaiva krykštė iš laimės pakilnota aukštai aukštai iki lubų su visa kėde. Ech, kaip gerai, kad vis dėlto gimtadienį suorganizavom...
Faktai: 86 cm, 11 kg, 16 dantų, pėdutė 13 cm.

Nauji namai

Nauji namai Vaivai didelio įspūdžio nepadarė. Man toks jausmas, kad jai gerai visur, kur yra mama, tėvelis, močiutė ir, neabejotinai, Kostas. Ji nuolat suskaičiuoja - "cia Vava, cia Koka, cia mama, cia teleli, cia ciute". Bet dažniausiai - 'cia Vava, cia Koka". Pabėgioti dideliam kambary su Kostu ir pasivolioti ant pripučiamo čiužinio vis tiek labai smagu. Nors smagiausia eiti į lauką. Tik Vaiva pamato ką nors besirengiantį išeiti, iš karto pati maunasi kojines, batus, maukšlinasi kepurę ir praneša "lauką!". Ji tikrai eis, o jūs kaip norit. Ir tikrai, ko čia sėdėt viduje, kai lauke smėlis, sniegas, kastuvėliai, kibirėliai, kastuvai, rogutės, mašina, dviratukas, paspirtukas ir net Kosto jau išaugtas šalmas.

Rimtai pasipuošusi mergina net savo vidiniam namo kieme pasiruošia apginti tėvelio dukrelės-ralistės vardą. O Kostas sesei irgi pramogų sugalvoja. Gulasi Vaiva į rogutes, žiūri į rudenį nenuskintus obuolius medžių viršūnėse, džiaugiasi "obuoliukai!", o Kostas tas rogutes tampo po kiemą ir abu krykščia iš laimės.

Kaciai

Mūsų mergytė nori nenori auga šalia brolio technokratė. Sėdėdama ant puoduko knebinėja žaislinius įrankius - kala vinis, suka varžtus, nuima-uždeda ratus. Kai brolis nemato, nuolat nugvelbia kokią mašiną ir burzgia su ja ant sofos. O dabar atrado ekskavatorių, kurį vadina kasa (pagal funkciją) ir spaudydama mygtukus krauna kaladėles į kaušą. Žiūrėjo Kostas filmuką apie žymųjį McQueen'ą. Kažkiek pasižiūrėjo ir Vaivutė, bet panašu, kad daugiau, nei aš maniau. Dabar pamačiusi filmuko personažą ant Kosto apatinių kelnaičių, patalynės, maišelio ar saldainio popierėlio, mažoji džiaugiasi, rodo man ir linskmai sako kaciai (nuo čikičiai  - taip McQueen'ą vaidina Kostas).

Šnekutė

Mūsų Vaiva šneka daug. Pradėjusi nuo išraiškingo "au-au" ir mielo "mama", ji dabar gana aiškiai ir taisyklingai kartoja pavienius žodžius, o prieš gal porą mėnesių surezgė pirmą ilgesnį sakinį:
- O, cia niau niam-niam! - kas išvertus reikštų, "o, čia katės maistas!"
Išvykoje su močiute į Alytų (lapkričio 15 d. :) ) Vaiva  pasakė pirmąjį triskiemenį žodį bobolia (obuolys).  O iš Kosto išmoko išraiškingą ir greitą "žiūrėk", kuris jai transformavosi į "sijė". Jį naudoja labai plačiai ir išraiškingai, norėdama atkreipti dėmesį ir į save, ir į ją dominančią aplinką.
Kai kurie žodžiai atlieka daug funkcijų, pavyzdžiui koko: višta, gaidys, Kostas, agurkas. 
Ir kukū tinka viskam, kas telpa, netelpa, pasislepia, dingsta, užsidengia ir pan. O kaka nusakoma viskas kas karšta, šalta, aštru, duria, pjauna ir visaip kaip kitaip skriaudžia (peilis, arbata, ledai, adata, žirklės ir pan. ). Močiutę pradžioj vadinusi Čiočia, dabar aiškiai kviečia Čiute.
Visos Vaivos kalbos jau nebeišvardinsi, bet šiokį tokį žodynėlį sudaryt dar galima:
Mėmė  - mėnulis;
Liali - tėvelis;
Lialia - vaikas, mergaitė ir viskas, kas rožinės spalvos;
Tiapi - šlepetės, eiti į lauką;
Tiutiū - dramblys, traukinys (ir jei ne taip supranti, tai būsi garantuotai aprėktas mažosios princesės);
A-a-a - miegoti;
Aaa (plačiai išsižiojus) - valytis dantukus;
Niam - valgyti, maistas;
Piapia - šlapia;
Niau - katė, arba dar galima pašaukti ka-ka-ka-ka-ka (nuo kac-kac-kac);
Ka-ka-ka-ka-ka - katė, paukščiukas, varlė, varna;
Keke - ančiukas (nuo kre-kre);
Au - šuo;
Bububu - meška;
Ija - arklys, asilas;
Iūtai - liūtas;
Lio - valio;
Ajo - alio, telefonas;
Nėė - nėra;
Bee, fui - šiukšlės;
Aci - ačiū;
Pasiau - prašau;
Pis  - gerti (nuo rusų k. pitj);
Pupo - bamba (nuo rusų k. pupok);
Papa - paimk ant rankų;
Babam - nukrito;
Pupu - ežiukas (nuo puku-puku);
Teta - teta, dėdė;
Bzz - musė, bitė, buružėlė ir kiti vabalai;
Bjum - mašina;
Pipipi - pelė;
Aam - krokodilas;
Klykly - knygutė;
Klekle - šaukštas, raktai;
Boliuka - obuoliukas;
Eglelele - eglė;
Kolialialia - koja, ranka;
Kolia - kojinė;
Kasa - kastuvas, ekskavatorius;
Maziu - mažas;
Dijaja - didelis;
Košė - košė;
Pliau - plauti;
Sss - gyvatė, sėdėti, atsisėsti;
Dega - uodega;
Netitiuo - ne tuo rengi.

Teatras

Vaiva šiandien pirmą kartą apsilankė teatre. Netikėtai susirgus draugų mergytei, bilietus tiesiog kaip loterijoje laimėjome mes, ir kad jau kaip tik vaikai praktiškai sveiki, tai smagiai pasikultūrinome. Žiūrėjom "Grybų karą" Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Galbūt tai ne pats tinkamiausias spektaklis dvimečiams, kartais, kai būdavo per daug garso ar nedarnios muzikos, Vaiva susigūždavo ir apsisukusi spausdavo nosį man į kaklą, bet vos melodija sušvelnėdavo, vėl sėsdavo ant kelių žiūrėt, kas darosi scenoje. Po spektaklio mergytė vis kartojo, kad ji bijojo, bet namie pavalgius pietų pareiškė "noja da bijau", suprask - noriu dar pabijot į teatrą. Vadinasi eisim ir brolį vesimės. Kad tik tos nelemtos ligos nekamuotų...