2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Dantys Nr. 14, 15, 16.

Tikrai nežinau, kada tiksliai tiksliai išdygo iltinukai nr. 14,15 ir 16, bet tikrai visi trys šiandien jau yra. Sunku buvo mažulei tiek dantų vienu kartu augintis...ir burnos rodyt mamai vardan revizijos jokio noro nėra.  Fiksuojam datą: 2014-09-26

2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Dantys Nr. 11, 12 ir 13.

Vaiva dantukus auginasi vis kokiai nors progai. Pavyzdžiui Nr. 11 išsiaugino vasaros atostogų proga Palangoje,  Nr. 12 - savo 17 mėnesiadienio. Na o  Nr. 13, pirmąjį iltinuką - tėvelio gimtadieniui. Nebloga dovanėlė komplekte su bemiege naktele.

2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Atostogos Palangoje 2014


Seniai jau buvo tos atostogos, todėl liko tik jų gaivus prisiminimas. Tiesą pasakius mes buvom prie jūros, o ne Palangoje, nes per 10 dienų taip ir nenuėjom nei iki Basanavičiaus g., nei iki Palangos tilto. Bet užtat kasdien, o kartais net ne po vieną kartą, ėjom į parką ančių ir gulbių šert. Tik kad jos buvo tokios prišertos, kad kartais net tingėjo batoną iš vandens griebt. Batonas buvo bene pagrindinis vaikų maistas per atostogas. Labai nesveika, bet labai praktiška. Ir save raminau, kad turbūt geriau nei sausainiai, riestainiai ir kitokie saldėsiai. Taigi batoną mažuliai šlamštė per abu žandus. Ir prie jūros, ir pakeliui, ir parke kartu su antim, ir per dūdų orkestro pasirodymus. Kostas maždaug 6 porcijas per dieną surydavo ledų - atseit taip grūdinomės. Na, irgi juk maistas.
Kostas labai norėjo maudytis, o Vaivai turbūt buvo per šalta, įmurkdyta grūdinimosi tikslais protestuodavo visa gerkle. Užtat turkštis jūrinėj šiltoj balutėj su kastuvėliu ir kibirėliu buvo jos stichija. Ir smėlio paplūdimys jai darė įspūdį kasdien - tik privažiuojam, iš karto veržiasi iš vežimėlio ir nori griūt į šiltą smėlį. O grįždama nuo jūros saldžiai užmigdavo su tuo pačiu batonu rankytėj. Gėris, ne kitaip.
Dar labai didelio pasisekimo sulaukė didžiulė bala kieme. Tik Vaiva pamato balą, jau į ją įsibridusi iki kelių. Pradžioj dar draudžiau, bandžiau nukreipt dėmesį, o paskui mečiau šitą beviltišką užsiėmimą - nuaunu batus, ir tegul sau grūdinasi basa. Juk to prie jūros iš esmės ir atvažiavom.