Nauji namai Vaivai didelio įspūdžio nepadarė. Man toks jausmas, kad jai gerai visur, kur yra mama, tėvelis, močiutė ir, neabejotinai, Kostas. Ji nuolat suskaičiuoja - "cia Vava, cia Koka, cia mama, cia teleli, cia ciute". Bet dažniausiai - 'cia Vava, cia Koka". Pabėgioti dideliam kambary su Kostu ir pasivolioti ant pripučiamo čiužinio vis tiek labai smagu. Nors smagiausia eiti į lauką. Tik Vaiva pamato ką nors besirengiantį išeiti, iš karto pati maunasi kojines, batus, maukšlinasi kepurę ir praneša "lauką!". Ji tikrai eis, o jūs kaip norit. Ir tikrai, ko čia sėdėt viduje, kai lauke smėlis, sniegas, kastuvėliai, kibirėliai, kastuvai, rogutės, mašina, dviratukas, paspirtukas ir net Kosto jau išaugtas šalmas.
Rimtai pasipuošusi mergina net savo vidiniam namo kieme pasiruošia apginti tėvelio dukrelės-ralistės vardą. O Kostas sesei irgi pramogų sugalvoja. Gulasi Vaiva į rogutes, žiūri į rudenį nenuskintus obuolius medžių viršūnėse, džiaugiasi "obuoliukai!", o Kostas tas rogutes tampo po kiemą ir abu krykščia iš laimės.