2014 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

21 mėnuo ir Kalėdų Senelis Nr. 1

Vaivai 21 mėnesių sukakties proga tėvelio darbas užsakė Kalėdų Senelio šventę. Pradžioj pamačiusi neaiškią asmenybę Vaiva patempė lūpą ir įsikniaubė mamai į pažastį. Bet pamažu apsiprato, o kai iš lagamino nykštukas ėmė traukti pliušinius žaislus ir sekti pasaką, mergytė visai atsipalaidavo. Tiesa, žaidimų su visais žaisti nėjo, bet savo dovanos labai laukė ir džiaugsmingai išsipakavus apsikabino mažą geltoną drambliuką. Drambliukas laikė du ledinukus ant pagaliuko, tai vieną Vaiva paprašė išlupt, o kitą padavė mamai, sakydama "Koko", suprask - Kosto. O po to Vaiva apsivalgė saldainiais. Šokoladiniais. Tiek ji jų privalgė, kad nebetilpo, bet vis tiek vis dar taikėsi nugriebt, išsivyniot, prakąst ir numest. Tikras balius.
Pagrindinis Vaivos žodis dabar yra "pati". Ypač tai galioja apsirengimui. Ji nuolat ką nors nusirengia, apsirengia, pasimatuoja, vėl nusirengia ir taip be galo. Ypač dažnai Vaiva keičia batus, kol finale lieka strikinėt basa ir nė už ką nesutinka nors kojinių apsimauti. Mergytė puikiai žino kuris drabužėlis kieno. Ypač gerai išvardina džiūstančių skalbinių savininkus:
- Mamani (mamos), leli (tėvelio), Koko (Kosto), Vava (Vaivos), čiute (močiutės).
Ir eidama miegot ištisai visus namiškius vardina panašia tvarka, tada keletą kartų sudainuoja "Ate" dainelę iš "Strazdanėlių" repertuaro, dar ką nors saviško, pamyluoja dramblius ir šunį, o tada pareiškia "sss" arba "a-a", dėl ko būna nunešama ant puoduko. Ir vėl viskas iš pradžios - visus išvardinam, viską padainuojam, dramblius ir šunį pamyluojam, kol galų gale miegas ir močiutė mergytę įveikia...
Mūsų mergytė labai mandagi. Ką nors gavusi visada labai aiškiai pasako "ačiū". Tai tinka ir šaukštui košei valgyt, ir žaislui, paduotam iš dėžės, ir piršinėms užmautoms ant rankytės.
Vienas iš smagiausių užsiėmimų, iš karto po persirenginėjimo, žinoma, yra plauti indus. Neabejotinai kartu išplaunamas ir pilvas, kėdė ir grindys po ja, tik jau mamos rankomis.
Mes abi su Vaiva atradom naminį plastiliną. Pagaminau nemaža porciją, vis minkom ir lipdom ir abiem smagu. O broliai parodė, kaip žaist su lego kaladėlėm. Tai stato mergytė nesustodama, o nusičiupus Kosto sumeistrautą šautuvą sako "pf". Matyt pati nesupranta kas ir kaip, bet jei Kostas taip daro, tai ir jai būtinai reikia. Ir iš viso - Kostas pats geriausias žaidimų draugas. Kaip gera man į juos žiūrėt, kai jie iš tiesų gražiai dviese žaidžia, arba va taip susikibę už rankų bėga pažiūrėt Kalėdų eglutės...