Vaiva dramblį nusižiūrėjo dar "Strazdanėlių" stovyklėlėje vasarą. Nors jis buvo skirtas pamokėlėms, kur buvus kur nebuvus nusičiupdavo ir labai nenorėdavo atiduoti. Nuo rudens pradėjus lankyti mokyklėlę, meilė drambliui pasirodė tokia pat stipri kaip ir stovyklėlėje. Tik dramblys ant lentynos, tuoj ir Vaiva prie tos lentynos. Tiesiog kaip toj mįslėj "kabo kabikas, tupi tupikas, jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų".
Ir čia nutiko stebuklas. Pastatau mašiną prie parduotuvės šalia buitinių konteinerių. Žiūriu, žolėj voliojasi dramblys. Pavargęs, šlapias, purvinas, be uodegos, bet TAS dramblys. Gūžtelėjau pečiais, nuėjau kur ėjusi. Grįžtu - o dramblys į mane įkyriai žiūri iš tos žolės. Nebuvo kur dėtis, įsimečiau į bagažinę. Vaiva miegojo, kai grįžusi namo įmečiau dramblį į kibirą mirkti su skalbimo priemonėm, bet kažkaip neapdairiai straubliu į viršų. Mergina atsibudusi kad užtaisė skandalą!
- Tiutiū, tiutiū! - rodė rankyte į kibirą, suprask - duok man dramblį.
Teko močiutei traukt dramblį, muilint, praust ir aiškint, kad šlapias, prausiasi. Kol dramblys prausėsi, Vaiva sėdėjo ir žiūrėjo. Bet tik buvo pasodintas ant kibiro nuvarvėti - vėl skandalas. Kol abi su močiute įtikinom, kad dramblys tikrai šlapias, kad neštis neišeina, kad reikia palaukt kol išdžius.O nuo kito ryto dramblio mergina nebepaleido. Kai valgo - dramblys turi būti ant stalo, kai sėdi ant puoduko, dramblys irgi sėdi šalia ir miegot mergytė eina apsikabinusi dramblį. Neštųsi ir į lauką kartu, bet kol kas pavyksta įkalbėti, kad dramblys be batų, todėl palauks namie. O kad pliušinukas be uodegos ir kažin kokių aštrių dantų pakramtytas niekam nerūpi. Meilė iš pirmo žvilgsnio, ne kitaip.
