15 mėnesių

Laikas bėga kaip vanduo, atrodo tik ką 14 mėnesių įrašą rašiau... O mūsų mažulė tobulėja ne mažiau greitai. Ji jau sąmoningai sako "mama". Nors žodis labiau skirtas pienui, nei mano asmeniui, bet vis tiek labai malonu. Pieną ji dievina, ir galėtų vien juo gyva būti. Be to mažulė jau suprato kaip greitai jo gauti - įlendi mamai po marškinėliais, arba dar geriau - pradedi raut iškirptę, ir tave tuoj nuneša į siurbyklą.
Vaiva bando atkartoti kai kuriuos garsažodžius. Supam ją ir sakom "užčiu-užčiu-užčiu-čiū", o mažulė kartoja - "ciuciu". Kviečiam valgyti - einam "niam-niam", o ji kartoja "ma-mam". Einam į lauką "ate-ate" - mažulė nešasi savo batus, bando ropštis į vežimėlį, ten įsodinta kantriai laukia kol apsirengs kiti ir entuziastinagai kartoja "te-te". O kai rodau į tėvelį ir sakau "tete" - ji tik šypsosi ir nekartoja.

Vaiva atrado medinį arkliuką. Tėvelis ją pamokė užsilipti ir įsisupti, tai dabar supasi savarankiškai, bet reikalauja žiūrovų - be jų mažiau smagu.
Vaiva jau užsilipa ant visų sofų, lovų ir fotelių. Porą kartų skaudžiai nukrito, tai dabar sąžiningai lipa nuo jų guldamasi ant pilvuko ir leisdama kojytes žemyn atbulomis. Iš savo lovytės irgi išmoko išlipti, tiesa toje pusėje, kur žemiau nuleistas šonas ir dar tėvų lova pristumta. Tai naktį tik pajuntu "bum" ant savęs, ir žinau, kad jau kažkas pareikalaus pieno. Virtuvės kėdės dar neįveikiamos, bet noras užsilipti begalinis - stena, virkauja, koją kelia, pyksta, kol kas nors susipranta padėt ir kilsteli užpakaliuką. Dažniausiai susipranta Kostas. Tada tik spėk gaudyti jau abu krentančius...
Vaiva išmoko žavingai pykti - trypia kojytėm, riečiasi tilteliu ir garsiai rėkia. O iš Kosto išmoko spiegti. Smagiausia spiegti laiptinėje prie lifto. Tada spiegia abu vaikai duetu. Aš vis laukiu kol mus kas nors sugalvos iš šito daugiabučio iškeldint...
Žaislus Vaiva dažnai naudoja ne pagal paskirtį. Medinę dėlionę su džiaugsmu išardo, susikrauna į lėlių vežimėlį ir vežiojasi. Traukinuko vagonėlius išrūšiuoja ir talpiną į kokią nors dėžutę. Beje, dabar jai tyrinėjimo telpa-netelpa periodas. O pliušinius žaisliukus ir lėles aistringai pamylavusi nutrenkia ant grindų. Atskiras susidomėjimas yra pliušinių pelių nosys. Turim dvi peles skirtingų dydžių, ir abiejų nosys nuolat Vaivos burnoje. Nesibaigiantis susidomėjimo objektas yra  knygutės. Anksčiau nuolat nešusi, kad jai kas nors paskaitytų, dabar tyliai atsisėda ant grindų ir varto pati. Dar vienas nenusibostantis atrakcionas - jos pačios sauskelnių maišas. Tik nenužiūrėk, ir jau visas - VISAS! - išėmusi bei į krūvą ant grindų sudėjusi, ką spėjusi išardžiusi, ant galvos užsidėjusi ir paragavusi. Beje, Vaiva karts no karto pati atneša puoduką, bando nusirengt ir sako "ssss". Nors pasodinus rezultato paprastai nebūna, bet vaiko suvokimas vis tiek labai džiugina.
Dar Vaivai labai patinka matuotis batus. Savus krausto ir neša močiutei užmaut-numaut, įlipusi į brolio su visom šlepetėm liepia užsegt ir vaikšto visa patenkinta, o tėvelio batus tik pasimatuoja, bet paeit negali. Kur čia paeisi su valtimis ant kojų...
Vaiva birželio 24 d. išsiaugino dantuką Nr. 8, taigi dabar turi pilną 8 kandžiukų komplektą. Turbūt todėl ji pradėjo valgyti pati - ir su šaukštu košę bei sriubą kabina, ir su šakute mažus gabaliukus į burnytę dedasi, o jei kas netelpa, tada su pirštukais pasiima ir dar atgalia rankyte pagrūda. Tuo pačiu ir lūpytes nusivalo. Labai žavu, kai pakabina šaukštelį, pučia sudėjusi lūpytes ir tik tada taiko į burnytę. Aš niekaip neatsistebiu, kaip greitai vaikai išmoksta naudotis, atrodytų, milžinų įrankiais. Vaiva vis reikalauja gert iš puodelio. Na, duodu, bet prilaikau, kad nepaskęstų. O kartą mažulė puodelį nusičiupo pati, abiem rankytėm paėmė ir atsigėrė nei lašelio nenuvarvindama. Išsikovojo mergytė ir čia nepriklausomybę.