Prosenelės lėlė

Mano vaikai žaidžia su keletu žaislų iš mano vaikystės - išsaugojau barškutį, keletą lėlių, plastmasinį dramblį, porą pliušinių meškinų, keletą loto, kubelių dėlionę ir net konstruktorių, iki kurio dar nė vienas nepriaugo. Bet iš istorinių žaislų įsimintiniausia yra lėlė, kuri tikrai vyresnė už mane ir ją Vaiva paveldėjo iš savo a. a. prosenelės Emilijos. Drabužėliai sutrūnijo, todėl aprengėm šiuolaikiškai, bet pati lėlė Vaivai patinka. Kažkodėl dažniausiai būtent ją pasisodina į vežimėlį ar patąso už plaukų. Pažiūrėsim kas bus kai paaugs. Vaiva paaugs, ne lėlė :)

13 mėnesių

13 mėnesių Vaivutė sutiko vis dar karščiuodama jau septintą dieną, bet užtat su prasikalusiu viršutiniu dantuku Nr. 6. Labai tikimės, kad tai jau ligos paskutinis pasispardymas ir nuo šiandien Vaivutė labai greitai sveiks. Nes nuo pirmojo gimtadienio šventės buvo gal tik viena diena, kai nereikėjo valyti varvančios nosies.
Nepaisant ligų, sukakus metukams Vaiva vos ne kasdien nustebina kokiu nors nauju pasiekimu, pastebėjimu, suvokimu.
Užmovė močiutė pirštines. Kitas vaikas būtų protestavęs ir nuo rankų lupęs, o Vaiva kad apsidžiaugė - "ka-ka" sako ir lanksto delniukus, taip pat, kaip kad mes su kempinėm-pirštinėm, kurių turim dvi - varlę ir ančiuką.
Vaiva labai džiaugiasi pamačiusi laikrodį, bando sakyti "tik-tak", bet išeina vis tiek "ka-ka".
Atrado Vaivutė magnetinę piešimo lentelę, tai dabar neša ir neša pripiešusi nuvalyt ir vėl piešia ir piešia.
Mūsų mergytė puikiai įvaldžiusi tvarkymosi meną. Tik atranda kokią servetėlę, kempinėlę ar šluostę, ir iš karto puola valyti grindų. Arba atranda atidarytą stalčių ir iš karto eina uždaryt.
Labai juokingai pradėjo mažulė kalbėti savo kalba - burbuliuoja kažką turbūt korėjietiškai, nes net ne visus garsus įvardint mums išeina. O iš baltiškų skiemenų populiariausi ne-ne, te-te, ma-ma ir labai panašus su dainingu "a": "aaa-te-te", "aaa-mam-mam", "aaa-ne-ne-ne". Gal sutapimai, bet mojuodama rankyte ate-ate ji sako "te-te", o sodinama valgyti į kėdutę sako "ma-ma-ma", kas panašu į "am". Knygutėje pamačiusi gaidį ar vištą sako "o-o-o". Prašydama pienuko tiesiog ir toliau šnopuoja kaip šuniukas. Labai meilu ir juokinga.

Vaivutė labai džiaugiasi Motiejaus ir Jurgio gimtadienio dovana - kartoninių kubų bokštu. Vis neša tą bokštą statyti tai mamai, tai močiutei, dėžutę naudoja išsiaiškinti kas telpa, o kas netelpa, radusi ant kubų nupieštą šuniuką loja, o radusi  krokodilą rodo su rankyte kaip jis sako "am".
Vaivutė išmoko rodyti "saulė virė" ir "mėnesėlis kepė". Ir labai džiaugiasi iš Kosto paveldėta muzikine knygute, kur ypač jai smagi saulutės dainelė - tada linguoja mergytė į taktą taip, kad net kartą kakta į stalą trenkėsi. Menas reikalauja aukų, taip sakant.

Liga ir dantukas Nr. 5

Vaiva nuo Kosto pasigavo virusą. Bet jau taip ją šį kartą surietė, kad 5 dienos su aukšta temperatūra, o kai sekmadienį po miegelio pasirodė išbalus ir vangoka, tai čiupau ir vežiau kaip stovi į budinčią polikliniką. Bet mergytė pakeliui atsigavo, žandukai paraudo, o kol laukėm kraujo tyrimo atsakymo, tai negalėjau nulaikyt, visą koridorių išlakstė, gėlytes išuostė ir jei būčiau leidus, visas šiukšles būtų susirinkus. Tyrimo atsakymas buvo geras, tad su palengvėjusia širdimi grįžom namo toliau gydytis viruso ir sveikti.
Mergytė šiom dienom karšta kaip bandelė, vis pas mamą ant rankų prašosi, o dar ir burnytėj negerumas - šeštadienį, t.y. 2014-04-12, prasikalė dantukas Nr. 5, į porą dantukui Nr. 3. Sunku sirgti ir tuo pat metu taip lauktus dantukus augintis.

Dantukas Nr. 4

Lindo lindo ir išlindo dantukas Nr. 4. Jis gi ir pirmasis viršutinis dantukas. Džiaugiamės, katučių plojam ir jam į porą dar vieno laukiam.

Žibutės

Kol mama veža Kostą į darželį, Vaiva su močiute pramogauja - važiuoja abi į miškelį šunų, kačių, paukščių ir kitų gyvių pažiūrėt. O kad pavasaris įsibėgėjo, tai ir žibučių prisiskina. Vaivai labai patinka žibutės. Ji gėlytes ir uosto, ir iš rankytės į rankytę dėlioja, ir net suvalgo.